Gynybos linija prieš Rusiją. Baltijos šalys. Gali nespėti laiku

Apie tai rašo „The Telegraph“.

Baltijos šalys paskubomis stiprina rytines sienas, planuoja pastatyti apie 1000 betoninių bunkerių, apkasų, prieštankinių griovių ir amunicijos sandėlių.

Tačiau 10 metų trunkantis gynybos stiprinimo projektas gali būti įgyvendintas per vėlai, teigia regiono pareigūnai, baiminantys, kad taikos susitarimas Ukrainoje gali greitai atkreipti Maskvos dėmesį į pažeidžiamiausią NATO rytinio flango dalį.

„Putinas neleis laukti šių 10 metų. Pavojingiausias laikas Baltijos šalims ateis iškart po paliaubų Ukrainoje“, – perspėjo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Jo komentarai sekė po panašių Baltijos šalių lyderių įspėjimų, kad paliaubos gali turėti nenumatytų pasekmių. Kremlius jau išdėstė planus padidinti karinę gamybą ir perdislokuoti karius prie NATO šiaurės rytų sienos, jei Donaldas Trumpas tarpininkaus dėl paliaubų.

Siekdamos sustiprinti gynybą Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Suomija neseniai paskelbė pasitraukiančios iš tarptautinės sutarties, draudžiančios priešpėstines minas.

Lietuva taip pat neseniai pasitraukė iš kasetinių bombų sutarties. Regiono lyderiai teigia norintys pasirinkti laisvę naudoti naujas ginklų sistemas dėl Rusijos grėsmės.

Lietuvos krašto apsaugos ministrės Dovilos Šakalienės teigimu, „strateginė žinia“ yra ta, kad Baltijos šalys yra pasirengusios panaudoti absoliučiai viską, kad apsigintų nuo Rusijos invazijos.

Neseniai paskelbtoje Danijos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad kai tik karas Ukrainoje nutrūks arba užšals, Rusija galės greitai persiginkluoti, susigrupuoti ir kariauti su NATO.

Remiantis skaičiavimais, po 6 mėnesių Maskva galės „kariauti vietinį karą šalyje, besiribojančioje su Rusija“. Po 2 metų ji „bus pasirengusi regioniniam karui prieš kelias Baltijos jūros regiono šalis“. Po 5 metų ji galės pradėti „didelio masto karą“ Europoje (nedalyvaujant JAV).

Tęsinys kitame puslapyje: