„Tradicinė taktika žlugo. Jie tiesiog meta savo šarvuočius.“ Vaizdai kaip iš filmo „Pašėlęs Maksas“

Ukrainos ir Rusijos pasienyje reikalai karšti jau kelis mėnesius. Atsitraukusi iš Kursko Ukraina užpuolė kitą Rusijos regioną – Belgorodą, kur yra pranešimų apie rizikingą ukrainiečių taktiką. Kaip pažymi gynybos ekspertas Janas Matvejevas, per šį puolimą ukrainiečiai atsisako sunkiasvorių transporto priemonių, kad išgelbėtų karius, užimtų teritoriją ir priverstų rusus trauktis. Tačiau varginančiame kare, kuriame tradicinė taktika žlugo, jie neturi kito pasirinkimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą viešai pripažino, kad jo kariai aktyviai veikia Belgorodo srityje. 

„Mes ir toliau vykdome aktyvias operacijas pasienio zonose priešo teritorijoje ir tai yra visiškai sąžininga, karas turi grįžti ten, iš kur kilo“, – pirmadienį sakė Zelenskis ir pridūrė, kad generolas Oleksandras Syrskis informavo jį apie „buvimą Kursko srityje ir buvimą Belgorodo srityje“.

Belgorodas buvo Ukrainos antskrydžių taikinys ir yra netoli Kursko, kur ukrainiečiai vis dar valdo nedidelę maždaug 100 kvadratinių kilometrų teritoriją po netikėtos invazijos praėjusį rugpjūtį. Kovo mėnesį ukrainiečiai iš esmės pasitraukė iš savo tvirtovės Kursko srityje, o to paties mėnesio viduryje pradėjo naują operaciją Belgorode, vos už 11 km nuo Kursko.

Tuo metu Rusijos karo tinklaraštininkai pranešė apie kovas Demidovkos, Popovkos, Grafovkos ir Prilesės kaimuose, o Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad Ukrainos pajėgos „bandė patekti“ į jų teritoriją Belgorodo mieste netoli Demidovkos ir Prilesės, tačiau buvo sustabdytos. Zelenskis, matyt, tą pačią dieną patvirtino operaciją.

„Yra operacija. Kažkas išvažiavo, kažkas pabėgo, dar kažkas išvyko kitur. Tai absoliučiai aiškūs strateginiai žingsniai, kurių imamės tol, kol priešas yra mūsų teritorijoje“, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Mes artėjame“

Tačiau pirmadienį, pirmą kartą nuo palataus masto invazijos pradžios, jis aiškiai paminėjo Ukrainos buvimą Belgorodo regione, kuriame gyvena apie 1,5 mln. žmonių. Tai įvyko po to, kai JAV generolas Christopheris Cavoli pareiškė, jog ukrainiečiai kontroliuoja didžiąją Kursko dalį, nepaisant Maskvos pastangų juos išvyti. Jis yra pirmasis karo pareigūnas, patvirtinęs, kad Ukrainos kariai įžengė į Belgorodą.

„Ukrainiečiai dabar įžengė ir į kaimyninę Belgorodo sritį, išplėtė savo buvimą Rusijos teritorijoje kita kryptimi. Mes ir toliau susiduriame su pasikartojančiais išpuoliais rajone“, – sakė jis.

Informacija apie Belgorodo operaciją buvo atskleista Kyjivui siunčiant delegaciją į Vašingtoną deryboms dėl naujų naudingųjų iškasenų. Tai dalis platesnio plano dėl taikos susitarimo tarp Maskvos ir Kyjivo, kuriam tarpininkauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Jis paragino Rusiją nutraukti Ukrainos bombardavimą po balistinių raketų atakos prieš Kryvyj Rihą, per kurią žuvo 20 žmonių, įskaitant devynis vaikus.

„Aš nesu patenkintas tuo, kas vyksta su šiuo bombardavimu, nes jie [rusai] šiuo metu bombarduoja kaip pamišę. Tai baisu“, – sakė Trumpas, bet pridūrė, kad „artėjame“ prie taikos sutarties.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys neseniai diskretiškai lankėsi Vašingtone, o jo priėmimas Baltuosiuose rūmuose sukėlė susirūpinimą dėl JAV įsipareigojimo taikos susitarimui.

Pagrindiniai tikslai

Pasak „DeepState“, Ukrainos kariai užėmė 13 kvadratinių kilometrų plotą prie pasienio Demidovkos kaime. Tačiau Rusijos karo tinklaraštininkai pranešė apie kautynes ​​prie Demidovkos ir Popovkos, taip pat praneša, kad per pastarąsias dvi dienas iš šios zonos pasitraukė Ukrainos kariai, praneša BBC.

Karo studijų institutas (ISW) savo ataskaitoje nurodė, kad Kyjivo pajėgos sekmadienį tęsė puolimo operacijas, bet nepadarė jokios pažangos. Anot ISW, pagrindinės Rusijos pastangos sutelktos Rytų Ukrainoje, taip pat Charkivo srityje, o jų tikslas – nustumti Ukrainos pajėgas nuo sienos su Belgorodu ir įtraukti jas į Charkivo miesto artilerijos poligoną.

Anot ISW, nei Rusijos, nei Ukrainos šaltiniai nepranešė apie jokius veiksmus Charkivo atžvilgiu balandžio 6 d.

Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Belgorodo operacijos „pagrindinis tikslas“ buvo apsaugoti Ukrainos pasienio regionus Sumus ir Charkivą bei „atlaisvinti“ kitas plačios fronto linijos dalis, ypač rytinėje Donecko dalyje.

Taktika tiesiai iš filmo

Dieną anksčiau Rusija paskelbė, kad jos kariai užėmė Basivkos kaimą šiaurės rytų Sumų srityje, priešais Kurską, o kovos vyksta įvairiuose rajonuose, pranešė CNN, primindama, kad Putinas ne kartą siūlė Rusijos pajėgoms sukurti buferinę zoną prie sienos.

Pirmadienį Ukrainos kariuomenė paneigė, kad Basivka yra rusų rankose.

Portalas „Euromaidan Press“ rašo, kad Ukrainos pajėgos drąsiai įžengė į Belgorodą, nors ir prarado teritoriją Kurske. Gynybos ekspertas Janas Matvejevas atskleidžia naują žiaurią Ukrainos taktiką Belgorode – atsisakyti sunkiųjų šarvuočių, siekiant išgelbėti karius ir greitai užimti teritoriją. Tinklalapyje teigiama, kad rizikingas žingsnis priverčia Rusijos vadus apsispręsti, ar tęsti puolimą Sumų srities link, tuo pat metu pakenkiant savo flangams.

Matvejevas teigia, kad pastarąjį pusmetį ukrainiečiai tyčia aukoja šarvuočius, kad galėtų prasiveržti pro Rusijos gynybą. Svetainėje teigiama, kad tai yra taktika tiesiai iš filmo „Pašėlęs Maksas“.

„Jie žinojo, kad mūšio lauke teks palikti daug šarvuočių, pėstininkų kovos mašinų ir tankų“, — aiškina Matvejevas.

Pažangos kaina

„Euromaidan Press“ teigimu, šie praradimai nereiškia pralaimėjimo mūšio lauke, o atspindi šaltą strateginį skaičiavimą. Ukrainos vadai iš esmės sutiko su kruvina kaina už pažangą – brangia iš Vakarų gauta įranga prekiavo už teritorinius laimėjimus alinančiame kare, kuriame tradicinė taktika žlugo.

Pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ yra beveik visų Ukrainos greitųjų atakų lyderiai, o kiekvienoje iš jų yra pėstininkų batalionas, aprūpintas 15–25 technikos vienetais. Lėti ir sunkūs tankai atlieka antraeilį vaidmenį, kartais puolimo metu visai nepasirodo. Ankstesnis puolimas Kurske pademonstravo taktiką, pagimdytą iš būtinybės – mažų mechanizuotų grupių puolimą vienu metu, o paskui pagrindinių pajėgų prasibrovimas.

Tačiau manoma, kad Ukrainos operacija Belgorode yra daug mažesnio masto, palyginti su veiksmais Kurske, kur Kyjivas vienu metu užėmė kelis kaimus, įskaitant administracinę Sudžos sostinę.

Ukraina teigė, kad dėl įsiveržimo Maskva buvo priversta išvesti dalį karių iš Donecko. Ji taip pat išreiškė viltį, kad Rusijos kontroliuojama teritorija gali būti naudinga taikos derybose.

Nepaisant to, daugelis karo analitikų – tiek Ukrainoje, tiek Vakaruose – suabejojo ​​Kyjivo veiksmų Rusijos teritorijoje kariniu pagrįstumu, nurodydami didelius kovinius nuostolius ir ginklų tiekimo sunkumus.