„Labai svarbi karo akimirka.“ JAV traukiasi

Donaldui Trumpui prezidentaujant iš Jungtinių Valstijų gaunamai pagalbai išsekus, Ukrainos sąjungininkės Europoje penktadienį įsipareigojo didinti tiekiamos ginkluotės apimtis.

Vietoje to, kad padėtų Kyjivui apsiginti nuo rusų invazijos, JAV vadovas daugiau dėmesio skiria tam, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sudarytų taikos sutartį karui užbaigti.

NATO buveinėje Briuselyje vykusio Ukrainos rėmėjų susitikimo, kuriam Joe Bideno prezidentavimo metais vadovaudavo Jungtinės Valstijos, šį kartą vadžias į savo rankas paėmė Vokietija ir Didžioji Britanija.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas susitikime dalyvavo vaizdo ryšio priemonėmis.

„Ateinančiomis savaitėmis pamatysime, kas bus su JAV dalyvavimu, JAV pagalba. Ateities pažvelgęs į krištolinį rutulį nuspėti negaliu, – kalbėjo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. – Mes, europiečiai, prisiimsime didesnę atsakomybę.“

Britų gynybos ministro Johno Healey‘io teigimu, Ukrainai apginkluoti iš viso yra skirta dar maždaug 21 mlrd. eurų.

Jo žodžiais tariant, Londonas siekia fronto linijoje tarnaujantiems Kyjivo kovotojams skirti pagalbos dar už 450 mln. JAV dolerių ir, be kita ko, parūpinti jiems tūkstančius dronų.

„2025-ieji šio Ukrainoje vykstančio karo prasme yra labai svarbūs metai, o dabar yra labai svarbi šio karo akimirka, – sakė J. Healey‘is. – Siunčiame signalą Putinui ir tuo pačiu siunčiame žinutę Ukrainai, kuriai sakome, kad remiame ją šioje kovoje.“

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pasakė, kad „Europa imasi vadovauti teikiant saugumo pagalbą ir už tai esame dėkingi“.

„Vyksta atsakomybės padalijimas – partneriai Europoje imasi vadovaujančio vaidmens, o JAV mus palaiko, daugiausiai dėmesio skirdami taikai.“