Trumpas: „Palaikau Lenkiją, bet ne Baltijos šalis“

Delfi interviu su buvusiu Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėju generolu leitenantu Gerberiu McMasteriu ištrauka.

– Žinote, D. Trumpas nėra karalius, jūs teisus, bet vis dėlto jis gali nepaisyti savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, NATO. Nerimą kelia tai, kad kai D. Trumpas buvo paklaustas apie Rytų Europos gynybą, jis užtikrintai atsakė, kad remia Lenkiją, bet ne Baltijos šalis. Jis buvo kiek sutrikęs. Nesupratome jo reakcijos, bet ji buvo keista. Ką tai mums sako? Turiu omenyje, ar dabartinei administracijai Baltijos šalys turi kokią nors strateginę vertę? Ir šiuo metu jaučiame tam tikrą įtampą dėl artėjančių Vakarų 2025 m. bendrų karinių pratybų su Rusija kaimyninėje Baltarusijoje. Ar turėtume tikėtis Rusijos invazijos į Baltijos valstybes?

– Ne, nemanau, kad sulauksime kokios nors įžūlios ar tiesioginės agresijos ar prieš Baltijos valstybes.

Žinoma, jos kasdien patiria įvairių formų agresiją – politinį sabotažą ir panašiai.

Tačiau Rusijos armija yra tai, ko turėtume nepamiršti. Turiu omenyje, kad į Rusiją turime žiūrėti labai rimtai dėl branduolinių ginklų. Akivaizdu, kad jie vis dar turi didelius tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus, nes matome, kaip jie tęsia puolimą Ukrainoje.  Tačiau manau, kad taip pat reikia prisiminti „Vagnerio grupės“ puolimą, tiesa? Turiu omenyje buvusį kalinį ir dešrainių pardavėją. Ši samdinių grupuotė užėmė svarbų Rusijos štabą, o tada pajudėjo Maskvos link ir numušė kelis lėktuvus. Taigi manau, kad mums labai svarbu toliau stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir pasitikėti savimi.

Todėl manau, kad jei Prezidento D. Trumpo žodžiuose ir veiksmuose ir yra kas nors teigiamo, tai tik tai, kad pagaliau Europos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, suprato, jog joms reikia prisiimti teisingą gynybos naštos dalį. Kai prezidentas D. Trumpas kalba apie dalykus, kuriais kvestionuojami JAV įsipareigojimai, manau, svarbu suprasti, kokia yra tokių pareiškimų priežastis. Pagrindinė priežastis yra ta, kad daugelis amerikiečių mano, jog daugelis Europos šalių, ne Suomija, o kitos, veltui naudojasi Amerikos mokesčių mokėtojų dosnumu.

Jie mano, kad Amerika apmoka Europos gynybos sąskaitas. O Europa skiria pinigų socialinėms programoms, kurias iš tikrųjų finansuoja Amerikos mokesčių mokėtojai. Todėl daugelis amerikiečių mano, kad kodėl mes tų pinigų neišleidžiame savo šalyje? Kodėl mes neteikiame pirmenybės savo gynybai? Europiečiai yra turtingi, jie gali tuo pasirūpinti. Nesakau, kad toks yra mano požiūris, bet toks yra daugelio amerikiečių ir daugelio tų, kurie balsavo už prezidentą D. Trumpą, požiūris. Ir todėl norėčiau, kad iš jūsų pusės būtų pozityvi darbotvarkė dėl gynybos naštos pasidalijimo. Ir taip, atrodo, kad dabar Europoje visi tai supranta, ir jūs matote, matote daugiau investicijų, ypač Vokietijoje.

Nes jei pažvelgtumėte į investicijas į gynybą kaip į BVP procentinę dalį, tai viskas susiję su Vokietija, kuri turi tokią didelę ekonomiką ir gali gerokai padidinti kolektyvinį saugumą Europoje, prisiimdama sąžiningą naštos dalį.

Be to, kaip minėjau, tai susiję su energetiniu saugumu ir ekonomikos augimu. Prie to pridėčiau ir kovą su įvairiomis Kinijos ekonominės agresijos formomis, taip pat Rusijos keliamą grėsmę, ypač energetinio saugumo srityje, ir tiesioginę karinę grėsmę. Taigi kodėl mums nesudarius bendros teigiamos darbotvarkės?

Norėčiau, kad taip būtų.

– Dabar Europoje vyksta diskusijos apie vadinamąją Europos armiją, kuri atsirado dar šeštajame dešimtmetyje, bet vėl aktyviai veikia. Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie tai, kaip ji turėtų atrodyti? Taip pat apie branduolinį atgrasymą.

– Mes jau turime Europos kariuomenę, ji vadinasi NATO. Ir jūs matėte, kad NATO yra labai veiksminga, nes turi brandžią karinę vadovavimo struktūrą, taip pat brandžią politinę struktūrą. Ir to rezultatas buvo Europos atgrasymo iniciatyva, kuri veikia nuo 2008 m. invazijos į Gruziją. Manau, kad tai buvo itin veiksminga iniciatyva. Pavyzdžiui, Europos karinių pajėgų dislokavimas prie rytinės Europos sienos Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Ir, žinoma, jūs turite ne tik ten dislokuotus karius, bet ir galimybę, remiantis bent jau pradinėmis investicijomis į infrastruktūros gerinimą ir Aljanso turimais transporto, jūrų ir oro pajėgumais, prireikus greitai sustiprinti šias pajėgas ir projektuoti galią sausumoje iš kosmoso, kibernetinės erdvės, oro ir jūrų erdvės.

Taigi, žinote, tokia vadovavimo struktūra, toks pajėgumų spektras, susietas su politine organizacija – manau, kad Europa sunkiai sukurtų tokią struktūrą. Taigi naudokimės NATO ir stiprinkime NATO. NATO, žinoma, neapsieina be problemų.

NATO yra šalių, kurios dažnai prieštarauja daugumai kitų NATO šalių. Turiu omenyje Turkiją, Vengriją arba, pavyzdžiui, dabar Slovakiją, kitas šalis, kurioms didelę įtaką darė Rusijos ardomoji veikla.

Bet tai yra dalis konkurencijos, kurioje mes dalyvaujame. Manau, kad šiuo metu prireiks metų, kol bus sukurtos tokios struktūros, kurios leistų Europai sukurti Europos karines pajėgas, jungtines karines pajėgas, susietas su veikiančia politine struktūra. Kaip jau sakiau, tai, ką galima padaryti ir kas jau daroma, yra NATO pogrupiai, kurie stiprina daugiašalį bendradarbiavimą ne tik gynybos, bet ir civilinės gynybos, pavyzdžiui, arba kibernetinio saugumo klausimais, ir, žinoma, natūrali geografinė zona tam yra Šiaurės šalys, Baltijos valstybės ir Lenkija.

Turime savo problemų. Tačiau, apie ką kalbėjau, Vladimiras Putinas taip pat turi savų problemų, todėl atėjo laikas mums susivienyti. O Lietuva yra tikras stiprybės pavyzdys ir to, kaip mes galime laimėti, jei turime noro laimėti. Taigi ačiū už galimybę būti su jumis.