„Sausumoje, ore ir jūroje. JAV tyliai sutiko“

JAV tyliai pasiūlė suteikti saugumo garantijas JK ir ES kariams kaip „norinčiųjų koalicijos“ iniciatyvos Ukrainoje dalį. Apie tai, remdamasis šaltiniais, balandžio 25 d. pranešė „The Telegraph“.

Žiniasklaida priminė, kad D. Trumpas ne kartą viešai atmetė raginimus suteikti saugumo garantijas.

Kaip rašoma straipsnyje, JAV pareigūnai pastarosiomis savaitėmis privačiai davė signalą, kad yra pasirengę teikti žvalgybos ir logistinę paramą Britanijos ir Europos pajėgoms, siekiant padėti įgyvendinti taikos susitarimą Ukrainoje sausumoje, ore ir jūroje.

Medžiagos autoriai nurodė, kad Europos lėktuvams, karo laivams ir antžeminiams kariams reikės tiekimo grandinių ir pagalbos suprantant Rusijos veiksmus Ukrainoje ir už jos ribų.

Londone JAV pozicijos pasikeitimas laikomas dideliu proveržiu, nes ministras pirmininkas Keiras Starmeris jau du mėnesius siekia tokių garantijų iš JAV prezidento Donaldo Trumpo.

Žurnalistai pažymėjo, kad klausimas, ar Jungtinės Valstijos būtų pasirengusios įsikišti, jei Vakarų taikdarius užpultų agresorė Rusija, „lieka neapibrėžtas“.

Tačiau, pasak britų pareigūnų, dabar sunku nuspėti, su kuo tiksliai D. Trumpas galiausiai sutiks ir kada.

Kovo 2 d. K. Starmeris pareiškė, kad Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Ukraina įsipareigojo bendradarbiauti siekiant taikos susitarimo ir suformavo „norinčiųjų koaliciją“. Pagal šią iniciatyvą, į Ukrainą galėtų būti siunčiami kariai iš daugelio Europos ir NATO šalių kaip taikdariai, siekiant atgrasyti agresorę Rusiją nuo persiginklavimo ir pakartotinio puolimo ateityje.

„The Times“ pranešė, kad apie 35 šalys sutiko teikti ginklus, logistinę ir žvalgybinę paramą potencialiai taikos palaikymo misijai. „Bloomberg“ duomenimis, maždaug 30 šalių pasiūlė taikos palaikymo koalicijai skirti karių, orlaivių, laivų, žvalgybos duomenų ar finansavimą. Be Europos šalių, diskusijoje dalyvavo Kanada, Australija, Naujoji Zelandija ir Japonija.

Balandžio 9 d. „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais, rašė, kad „norinčiųjų koalicija“ „įstrigo“ dėl aiškių Baltųjų rūmų įsipareigojimų teikti saugumo garantijas trūkumo.

Balandžio 10 d. „The Telegraph“ pranešė, kad JK svarsto galimybę penkeriems metams dislokuoti karius Ukrainoje – tai planai, kuriuos „norinčiųjų koalicijos“ sąjungininkai aptarė susitikime Briuselyje.

Balandžio 14 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad trejus metus trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą gali paaštrėti, jei Ukraina, remiama sąjungininkų, ryžtingai neprieštaraus tolesniam Rusijos kariniam puolimui. Anot jo, tai gali peraugti į pasaulinį karą.

Balandžio 24 d. buvęs Rusijos gynybos ministras ir Saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pareiškė, kad taikdarių dislokavimas Ukrainos teritorijoje gali sukelti tiesioginį Rusijos ir NATO susidūrimą bei Trečiojo pasaulinio karo pradžią.