„Su didžiausiais ginklais.“ Smogė Prancūzijos naikintuvų eskadrilė (Video)

Prancūzai surengė jėgos demonstravimą, kuris baigėsi objektų bombardavimu Švedijos poligone netoli Norboteno. 

SVT interneto svetainėje rašoma, kad „Rafale“ lėktuvai antradienį atskrido tiesiai iš Prancūzijos dalyvauti pratybose „Pegase Grand Nord“. Verta paminėti, kad bent dalis šešių „Rafale“ lėktuvų, lydimų skraidančio tanklaivio A330 MRTT ir dviejų lėktuvų A400M, priklausė 4-ajai „Escadre de Chasse“ eskadrilei iš Saint-Dizier bazės, pavaldžiai Prancūzijos strateginėms pajėgoms. Tai padalinys, apmokytas vykdyti branduolinius smūgius.

Lėktuvai vėliau nusileido Kallaxo oro uoste, Luleo mieste. Visi jie bus aprūpinti įranga, galinčia gabenti ASMP-A sparnuotąsias raketas. Tuo pačiu metu neseniai paskirtas Prancūzijos ambasadorius Švedijoje Thierry Carlier interviu pabrėžė, kad „gyvybiškai svarbūs Prancūzijos interesai apima ir mūsų sąjungininkų interesus. Šiuo požiūriu branduolinis skėtis taikomas ir mūsų sąjungininkams, ir, žinoma, Švedija yra tarp jų“.

📍Far North | PEGASE 25 kicks off

🇫🇷 combat power deployed to Northern Europe.
🎯 A concrete commitment to European security, side by side with our allies, to deter and defend.

Next stop: 🇸🇪 pic.twitter.com/jcZ84pAQQQ

— The 🇫🇷 Joint Staff - Military operations (@FrenchForces) April 22, 2025

Iki 2024 m. pabaigos Prancūzija savo pajėgose turėjo apie 140 vnt. „Rafale“ lėktuvų, iš kurių dviviečiai B variantai sudarė mažumą. Iš pradžių jie buvo planuoti naudoti kaip mokomieji lėktuvai, tačiau Pirmojo Persijos įlankos karo metu įgyta patirtis išryškino dviejų žmonių įgulos privalumus žvalgybos ir atakos misijų metu.

Tokiomis sąlygomis ir buvo būtinas specialus įgulos narys, atsakingas, pavyzdžiui, už ginklų valdymą arba elektroninės kovos ar žvalgybos sistemų priežiūrą. Tikriausiai panašiai yra ir branduolinių smūgių atveju, kai pilotas turi pasiekti tam tikrą regioną, o už likusią dalį ir bendravimą su vadovybe atsakingas ginklų karininkas.

„Rafale“ gali skristi kelių dešimčių metrų aukštyje virš žemės viršgarsiniu greičiu, todėl, atsižvelgiant į antžeminių radarų apribojimus dėl radaro horizonto, tokį orlaivį labai sunku aptikti, jei priešas neturi AWACS aparatų. Šią taktiką labai sėkmingai naudoja ukrainiečiai, bombarduodami rusus įprastomis AASM „Hammer“ bombomis.

ASMP/A raketos, pradėtos naudoti 2009 m., yra nuo 1986 m. naudotų ASMP (Air-Sol Moyenne Portée) raketų tobulesnė versija. Ji pasižymi padidintu maždaug 500 km nuotoliu, palyginti su ankstesnės versijos iki 300 km skrydžio atstumu.

Prancūzijos raketa neša termobranduolinę galvutę TN 81, kurios galia siekia iki 300 kt.

Be to, prancūzai testuoja kitą raketos versiją, pavadintą ASMP-R, kuri bus naudojama tol, kol bus baigti darbai su ASN4G. Tikimasi, kad ši nauja raketa pasieks hipergarsinį greitį (6–8 Macho, kuris atitinka 7 350 km/h ir 9 800 km/h) ir 1 000 km nuotolį.

Amerikiečiai šiuo metu neturi nieko panašaus, nes Europoje pagal „Nuclear Sharing“ programą dislokuotos taktinės aviacinės bombos B61-12 turi būti numestos virš taikinio, o sparnuotosios raketos AGM-86 ALCM yra lėtesnės ir joms reikia B-52H strateginių bombonešių dalyvavimo.