Lenkijos ginklų pramonė žlunga. „Šaudmenų gamyba? Jokios. Ir Rusija džiaugiasi“

„Lenkijoje neturime gamyklos, kuri galėtų savarankiškai gaminti 155 mm artilerijos sviedinius. Ir vis dėlto tai yra viena iš pagrindinių šaudmenų rūšių“, – sako knygos „Lenkijos Respublikos piliečių armija“ autorius Marekas Budziszas. 

Jo pateikta šalies saugumo situacijos diagnozė nepalieka jokių iliuzijų: Lenkija yra dramatiškai nepasiruošusi galimam konfliktui. Ir Rusija tai mato.

„Šaudmenų gamyba? Jokios. Ir Rusija džiaugiasi“, – perspėja ekspertas.

Karas? Lenkijoje nėra valstybinės imuniteto sistemos

Praėjus trejiems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, Lenkija vis dar negali atsakyti į esminius klausimus apie savo pačios saugumą, „Jest Temat“ laidoje „Dziennik.pl“ svetainėje atkreipė dėmesį Marekas Budziszas. Gynybos klausimų ekspertas perspėja, kad Lenkija yra pavojingų iliuzijų būsenoje.

„Ginkluotosios pajėgos yra gana gerai pasirengusios. Tačiau tai tik du iš šešių valstybės atsparumo ramsčių. Likusiuose keturiuose – infrastruktūros, socialinio sąmoningumo, institucijų koordinavimo ir krizių valdymo – esame visiškai nepasiruošę“, – sako Budziszas. 

Valstybės ginkluotė yra chaotiška, nėra šaudmenų

Drastiškiausias šio aplaidumo pavyzdys yra dramatiška vidaus ginklų gamybos padėtis, ypač šaudmenų srityje.

„Neturime modernios šaudmenų gamyklos. Net ir paprasčiausios – standartinių artilerijos sviedinių gamybos. Tai nesėkmė, slegianti tiek ankstesnę, tiek dabartinę vyriausybes“, – sako ekspertas.

Problema yra ne tik investicijų trūkumas, bet ir visiškas sisteminio mąstymo trūkumas. Lenkija nedaro jokių išvadų iš karo Ukrainoje eigos, kuri sukūrė naują ginklų gamybos modelį – pagrįstą dereguliavimu ir privačiomis iniciatyvomis.

Ukraina kuria dronus, Lenkija ieško konkursinių dokumentų

„Ukrainoje 2022 m. pradėjo veikti dronų įmonė, kurioje dirbo 12 darbuotojų. Šiandien ji turi 1200 darbuotojų, yra didžiausia pasaulyje tolimojo nuotolio dronų gamintoja ir pasirašiusi sutartis su Norvegija bei Danija. O mes? Mes vis dar gyvename pasaulyje, kuriame valstybinės ginklų kompanijos yra politinių žaidimų laukas“, – pažymi Budziszas.

„O Lenkija? Mes net nepasinaudojome užsienio pirkimų teikiamu ginklų potencialu. Nors mūsų šalis prieš keletą metų pagrįstai daugiausia dėmesio skyrė sparčiam ginklų pirkimui Pietų Korėjoje ir JAV, esminis procesas – technologijų perdavimas Lenkijai – nebuvo pradėtas“, – pažymi Budziszas.

„Viską sudėjome ant vienos kortelės ir dar net nepradėjome spausdinti instrukcijų lenkų kalba“, – ironiškai sako Budziszas.

Europos iliuzija: saugumas po 15 metų?

Ekspertas taip pat įspėja apie mitus, susijusius su Europos ginklų projektais.

Naujos kartos europietiškas tankas – galbūt 2035 m., galbūt 2040 m. Tai nėra atsakas į grėsmę, kuri gali kilti po 3 metų. Budziszas teigia, kad Europa neturi nei technologijų, nei gebėjimų, nei ryžto.

Jo nuomone, NATO oro gynybos infrastruktūra šiuo metu padengia tik 5 % realių poreikių. Tuo tarpu Rusija per mėnesį pagamina apie 150 raketų, kurios taip pat gali smogti taikiniams Lenkijoje.

Kaip elgtis karo atveju? Niekas nesakė, ką daryti

Tačiau problema ne tik raketos ir šaudmenys. Tai taip pat visuomenė ir jos visiškas nepasirengimas krizinei situacijai.

„Nekalbėkime apie karą. Pakalbėkime apie elektros energijos tiekimo nutraukimą, įsilaužėlių ataką ir sabotažą. Tokios situacijos per kelias valandas gali paralyžiuoti šalį ir sutrikdyti milijonų žmonių gyvenimus. Ir mūsų visuomenė nežino, ką daryti“, – perspėja Budziszas.

Europos pavyzdžiai kelia nerimą: gaisras transformatorinėje paralyžiavo Hitrou oro uostą, kibernetinė ataka sustabdė parduotuvių tinklo veiklą JK. O Lenkijoje? Šia tema net nėra viešos diskusijos.

„Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas įsakė peržiūrėti saugumo procedūras. O Lenkijoje? Tyla. Gali atrodyti, kad jei nekalbame apie problemą, jos nėra“, – karčiai užbaigia Budziszas.