Nupirkta 63 % ginklų. Ši šalis tapo didžiausia ginklų pirkėja iš...

Apie tai rašo „Defense News“.

Indijos ir Pakistano susidūrimų metu pastarasis daugiausia naudojo kiniškus ginklus, kurie pasirodė esą gana galingi. Pavyzdžiui, J-10C lėktuvas, panaudojęs Kinijoje pagamintą PL-15E raketą, numušė garsųjį prancūzų „Rafale“ naikintuvą, kurį anksčiau buvo įsigijusi Indija.

Pakistanas šiuo metu labai priklauso nuo Kinijoje sukurtų arba pagamintų ginklų, o Indija savo arsenale turi įvairią rusišką ir vakarietišką įrangą.

Pasak Brendano Mulvaney, Kinijos aviacijos ir kosmoso tyrimų instituto, susijusio su JAV oro pajėgomis, direktoriaus, konfliktas, kurį Indija pavadino operacija „Sindoor“, įrodo, kad Kinijoje pagaminta įranga, net ir eksportinės versijos, yra moderni ir galinga, todėl ateityje su ja reikės skaitytis.

Pekinas yra pagrindinis karinės įrangos tiekėjas Pakistanui. Daugiau nei pusė iš maždaug 400 jo naikintuvų yra JF-17, bet taip pat ir J-10C.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, nuo 2015 m. Kinija pardavė Pakistanui ginklų už 8,2 mlrd. JAV dolerių. Nuo 2020 iki 2024 m. Kinija buvo ketvirta pagal dydį ginklų eksportuotoja pasaulyje, o Pakistanas buvo pagrindinis Kinijos klientas. Per šį laikotarpį Islamabadas nupirko 63 % – beveik du trečdalius – Kinijos ginklų.

„Šiuo metu tikrai panašu, kad J-10C, naudodamas PL-15E, numušė „Rafale“. Yra pranešimų apie kitus orlaivius, kurie buvo numušti iš abiejų pusių“, – sakė Mulvaney, turėdamas omenyje Indijoje naudojamą Prancūzijoje pagamintą naikintuvą, tačiau pripažino, kad sunku patvirtinti šių teiginių teisingumą.

Abi pusės nepripažįsta pralaimėjimo.

Ekspertas pridūrė, kad Kinijos lėktuvai ir Pakistanui priklausantys ginklai savo užduotis atliko gerai.

Indija naudojo trijų skirtingų tipų naikintuvus ir turi mažiau tokių išteklių kaip ankstyvojo perspėjimo orlaiviai. Tai potencialiai naudinga Pakistano kariuomenei tokiuose trumpalaikiuose susirėmimuose.

Be tolimojo nuotolio oro kovos, abi pusės taip pat paleido dronus ir sparnuotąsias raketas į priešo infrastruktūrą, atakuodamos oro gynybos sistemas.

Pakistanas priklauso nuo tokios oro gynybos įrangos kaip kiniškos tolimojo nuotolio HQ-9, vidutinio nuotolio LY-80 (HQ-16) ir trumpojo nuotolio FM-90 (HQ-7) raketų sistemos, o Indija turi rusiškas S-400 ir vietines „Akaš“ sistemas.

Kinija netruko pareikšti savo įrangos pranašumą, o viena Kinijos akademija paskelbė entuziastingą straipsnį, kuriame gyrė Pekino technologinį meistriškumą.

„Tai bus vienas įtikinamiausių realaus pasaulio kiniškų ginklų demonstravimų pasaulinėje arenoje – ir proveržis Kinijos karinėje pramonei“, – rašė straipsnio autorius Hu Xijinas.