„Karas perėjo į naują lygį“

Niekas negali atsilaikyti prieš dronus, net branduolinį ginklą gabenti galintys strateginiai bombonešiai. Ukrainos operacija „Voratinklis“ ne tik parodė, kad 600 dolerių vertės dronas gali sunaikinti daugiau nei 100 milijonų dolerių vertės orlaivį ir kad tie, kurie kariauja prieš Ukrainą, niekada nebesijaus saugūs. Tai taip pat verčia Vakarų šalis iš naujo įvertinti galimas grėsmes savo kariuomenei.

Ukrainiečiai „pakėlė karą į naują lygį“, – „The New York Times“ sakė McCaino instituto vykdomoji direktorė ir buvusi Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos gynybos sekretoriaus pavaduotoja Evelyn Farkas. „Jie rodo, kad dabar įmanoma koordinuoti dronus siekiant strateginio efekto.“

Gynybos pareigūnas iš vienos Europos NATO šalies teigė, kad Ukrainos smūgiai jau paskatino diskusijas apie tai, ar sąjungininkėms reikia iš naujo įvertinti savo karinių objektų pažeidžiamumą ir bendrą gynybos strategiją.

Rusijos armija taip pat pasimokys iš klaidų ir bandys pakartoti panašias operacijas Ukrainoje dabar ar vėliau NATO šalyse, todėl Vakarų kariuomenės turėtų susirūpinti, sako Edwardas Lucasas, vyresnysis Europos politikos analizės centro mokslinis bendradarbis. Jo nuomone, Vakarų šalys turėtų nedvejodamos aptarti Ukrainos stojimo į NATO, bet „greitai paprašyti savo draugų Kyjive padėti apsiginti nuo Rusijos grėsmių“: „Ukrainiečiai parodė, kad per kelis mėnesius gali pigiai ir efektyviai padaryti tai, ko Vakarų šalys dešimtmečius negalėjo padaryti didžiulėmis išlaidomis. Jei ukrainiečiai gali tai padaryti vieni, kiek daugiau jie galėtų padaryti su rimta Vakarų pagalba?“

„Nuo tolimos šiaurės iki Sibiro ir toliau niekas ir niekur Rusijoje nebėra saugūs“, – priduria E. Lucasas.

Amerikos pareigūnai NYT sakė, kad Jungtinės Valstijos ir Ukraina šiuo metu neplanuoja bendrų smūgių Rusijai. Pasak jų, Ukrainos specialiosios tarnybos suprato, kad JAV nepasiekiami Rusijos strateginiai bombonešiai, galintys gabenti branduolinius ginklus, ir nepranešė amerikiečiams apie savo planus, žinodamos, kad jie tam priešinsis.

MSNBC praneša, kad operacija „Voratinklis“ turės pasekmių toli gražu ne tik Rusijos ir Ukrainos karui, nes šalių, turinčių branduolinį ginklą, saugumo politika daugiausia grindžiama atgrasymo principu: „Kodėl kas nors jus puls, jei galite atsakyti siųsdami strateginį bombonešį bet kur ir nušluodami savo priešininką nuo Žemės paviršiaus? Ir ką, Rusija vis dar turi šį atgrasymo potencialą – po to, kai Ukraina dalį jo sunaikino pasitelkdama kai kuriuos nešiojamus prietaisus, kurie atrodo lyg paimti iš elektronikos parduotuvės? Tai turi strateginių pasekmių ne tik Rusijai, bet ir bet kuriai šaliai, kuri mano turinti tokias pačias branduolinio atgrasymo galimybes kaip ir ji.“

„Mes pamažu pradedame suvokti“ grėsmę, kurią dronai kelia JAV karinėms bazėms daugelyje pasaulio šalių ir regionų, NYT sakė Samuelis Bendettas, Rusijos dronų ir kitų ginklų ekspertas iš Karinio jūrų laivyno analizės centro (CNA). Šios bazės greičiausiai neturės visapusiškos gynybos nuo trumpojo nuotolio ginklų, o Ukrainos atakos pamoka yra ta, kad didelės bazės, kuriose dislokuota daug orlaivių, gali būti bet kada užpultos, sakė jis.

Be to, Donaldo Trumpo 175 mlrd. dolerių vertės „Auksinio kupolo“ projektas, skirtas apsaugoti Jungtines Valstijas nuo visų tipų raketų, įskaitant erdvėlaivius, gali būti pinigų švaistymas, o Vašingtonas turėtų pagalvoti, „kaip apsaugoti mūsų strateginį arsenalą nuo dronų atakų“, sako Aleksandras Vindmanas, buvęs JAV armijos karininkas, 2019 m. dirbęs Nacionalinio saugumo taryboje. Buvęs JAV armijos Europoje vadas Benas Hodgesas ir keli kiti saugumo pareigūnai mano, kad Ukrainos smūgis Rusijos bombonešiams, kuris „reikšmingai sutrikdytų Rusijos galimybes paleisti sparnuotąsias raketas“, turėtų priversti D. Trumpo administraciją bent jau persvarstyti savo planus dėl „Auksinio kupolo“, rašo NYT.