„Katastrofa Maskvai. Rusija pradeda pralaimėti karą“

2022 m. vasario mėn. puolimas Ukrainoje buvo suplanuotas kaip greita, trijų dienų kampanija, kurios tikslas buvo užimti Kyjivą ir greitai nuversti Ukrainos vyriausybę, „Gazeta Polska” rašo Piotras Grochmalskis.

Pirmojo etapo eiga rodo, kad lemiamą įtaką operacijos eigai turėjo Putinas ir ji nebuvo vykdoma pagal Rusijos karo doktrinos taisykles. Tik 2022 m. balandžio 8 d., po esminės Rusijos invazijos pajėgų nesėkmės, Pietų karinio apygardos vadas generolas pulkininkas Aleksandras Dvornikovas perėmė visą karo vadovavimą.

Kaip pažymi Markas Galeotti išsamioje biografijoje „Putino karai“: „(…) buvo padaryta tai, kas turėjo būti padaryta dar prieš karo pradžią. Vis daugiau požymių rodė, kad [Rusijos] generolai palaipsniui įgijo laisvę karą vesti savo nuožiūra. Tuo metu Rusijos pajėgos buvo išretintos ir išvargintos.“ Savo ruožtu Fabianas Hoffmannas, mokslo analitikas Oslo branduolinio projekto komandoje, 2025 m. gegužės 19 d. žurnale „Foreign Policy“ paskelbtame straipsnyje pažymi, kad praėjus trejiems metams nuo karo pradžios, scenarijus apie įspūdingą Rusijos pergalę „lieka Rusijos svajone. Patirdamos baisias aukas ir prarandamos įrangą, Rusijos pajėgos įstrigo statinėje fronto linijoje šimtus kilometrų nuo Kyjivo. Nors Rusija per pastaruosius metus padarė laipsnišką taktinę pažangą, nėra jokių požymių, kad artimiausiu metu įvyks karinis lūžis“. O Michael Kimmage, įtakingo Kennano instituto Vašingtone, Vilsono centre, direktorius, 2025 m. gegužės 19 d. straipsnyje, taip pat paskelbtame žurnale „Foreign Policy“, vertina, kad „Ukraina yra katastrofa Maskvai. Ukrainoje Rusijos armija yra aklavietėje, o aukų skaičius nuolat auga. (…) Lėtai, bet dar ne staiga, Rusija pradeda pralaimėti karą“.