„Tarp Vyslos ir Bugo. Ten spręsis viskas. Suvalkų koridoriaus likimas“

Ekspertai, kalbėdami apie Rusijos puolimo Lenkijai riziką, svyruoja nuo vieno kraštutinumo prie kito. Vieni pranašauja, kad jis yra neišvengiamas ir įvyks per 3–5 metus, kiti, atkreipdami dėmesį į prastą Rusijos armijos ir ekonomikos būklę, prognozuoja, kad jis neįvyks artimoje ateityje, o greičiausiai niekada. Tačiau patikimas karinis planavimas turi atsižvelgti ir į scenarijus, pagrįstus santykinai nedidele rizika, ir būtent todėl Lenkija ruošiasi karui su Rusija.

Dėl akivaizdžių priežasčių su rusais lenkai mano kovosiantys šiaurės rytų Lenkijoje, vadinamajame Suvalkų koridoriuje. Ten spręsis likimas. Jei situacija Ukrainoje susiklostytų ne taip, kaip norėtume – ten laimėtų rusai, o tai yra labai mažai tikėtina – taip pat ir pietryčių šalies dalyje. Žinoma, taip pat reikia atsižvelgti į oro desantų kitose Lenkijos regionuose ir jūrų desantų visoje pakrantėje riziką. Tačiau tokio pobūdžio operacijos reikalauja išankstinio sėkmės pirminiuose puolimo kryptyse, o tai reiškia – žiūrint iš Lenkijos perspektyvos – būtinybę pasirengti ginti Lenkijos teritorijas, esančias tarp Vyslos ir Bugo upių. Ten būtų nuspręsta „viskas“, TVP rašo lenkų karo žurnalistas ir rašytojas Marcinas Ogdowskis.

Kalbėdamas su generolu Stanisławu Czosnku, Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadovo pavaduotoju, žurnalistas aptarė klausimus, susijusių su Lenkijos gynybos pasirengimu.

„Iki šiol mes planavome keletą vilkinimo veiksmų tarp upių (Bugo ir Vyslos) ir pagrindinės gynybos linijos įkūrimą palei pagrindinę Lenkijos upę. Pagal tokį scenarijų, dalis Lenkijos teritorijos būtų laikinai okupuota, o vėliau, perėjus iš gynybos į puolimą (su sąjungininkų pagalba), mes ketinome ją atkovoti. Dabar mūsų prioritetas yra neleisti okupacijos, nes žinome – tai pamoka iš Ukrainos – kas yra ta rusiška okupacija. Taigi mes išstatome ginklus prie pat sienos, iš karto ketindami sutriuškinti priešą, o ne tik uždelsti jo žygį“, – sakė generolas Stanisławas Czosnekis.