Konfliktai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano ( | )
.


Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas kreipėsi į Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą, prašydamas pradėti konsultacijas dėl taikos sutarties tarp Baku ir Jerevano pasirašymo. Politikas pranešė, kad susitarimo projektas buvo sutartas ir laukia oficialaus patvirtinimo.


Anot Ilhamo Alijevo, Armėnijos vadovybė turi sunaikinti fašizmą, o jei taip neatsitiks, Azerbaidžanas jį sunaikins.


„KSSO kelia grėsmę šalies saugumui, egzistavimui, suverenitetui ir valstybingumui.“


Armėnija tiesiogiai apkaltino Rusijos Federaciją užėmus Kalnų Karabachą ir perdavus jį Azerbaidžanui.


Gera artilerija kare yra labai svarbi. Ir kare Ukrainoje aiškėja, kurios artilerijos sistemos iš tikrųjų yra labai geros.


Ekspertų teigimu, viena artimiausių Maskvos sąjungininkių Baltarusija vargu ar būtų tai įvykdžiusi be tylios Kremliaus paramos.


Rusijos karinis kontingentas visiškai paliko Azerbaidžano teritoriją. Rusijos „taikdariai“ Kalnų Karabache išbuvo beveik 4 metus.


Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka sakė, kad prieš prasidedant ginkluotam konfliktui kalbėjosi su Azerbaidžano lyderiu Ilhamu Alijevu. Po derybų politikai priėjo prie išvados, kad Baku gali laimėti.