Technologijos aviacijoje ( | )
.


Koncerno „Vega“ vyriausiasis konstruktorius Viačeslavas Michejevas pripažino, kad Rusijos armijai tokių lėktuvų skubiai reikia, atsižvelgiant į karo veiksmų vykdymą Ukrainoje. Juk jie tariamai leis greitai sekti oro objektus ir „veiksmingai juos atremti“.


Naujieji EC-37B pakeis probleminius EC-130H ir leis JAV kariams užfiksuoti priešo ryšius ir radarus dideliu atstumu.


Jūriniai sklandytuvai gali būti nematomi radarams ir oro gynybos sistemoms, nes jie gali skristi labai žemai virš vandens.


Gali būti, kad UAV būrį valdys jį lydinčiame lėktuve esantis operatorius – JAV oro pajėgos svarsto skirtingus scenarijus.


JAV vyriausybė norėjo išbandyti, kas nutiktų, jei lėktuvas atsitrenktų į betonines atominės elektrinės sienas. Tam jie panaudojo F-4 „Phantom“ reaktyvinį naikintuvą, kuris visiškai pakrautas sveria iki 18 800 kg.


Sovietų karinis jūrų laivynas norėjo naujos kartos VTOL naikintuvo, o „Jakovlev“ manė, kad Jak-141 yra atsakymas. Tačiau jis niekada nepateko į karinio jūrų laivyno tarnybą.


Iki tol sovietų armijoje niekas nebuvo matęs ir turėjęs tokio lėktuvo – kas toks buvo Jak-38?


Lėktuvas bus „prikimštas“ daugybe naujovių: dirbtinis intelektas galės perimti valdiklius, stebėti piloto veiklą su šalmu, o slaptos technologijos padarys jį nepastebimą radarams.


Mažasis „Ryan X-13“ buvo ambicingas bandymas su VTOL orlaiviu, kai orlaivis kildavo ir nusileisdavo vertikaliai ant vertikalios platformos.


Mokslininkai dar neišsiaiškino, kaip padaryti, kad dideliame aukštyje orlaiviai neleistų ryškiai matomų vandens garų takų.


Pažangus nepilotuojamas orlaivis sunaikins priešo oro gynybą ir įgis pranašumą ore.


Mažas raketomis ginkluotas girokopteris (autožyras, malūnsparnis) tikrai yra įdomi koncepcija, tačiau kiek jie efektyvūs konflikte, kyla abejonių.