Torpedos ( | )
.


Jei torpeda atsitrenktų į ledlaužį, ar pakaktų jo tvirto korpuso, kad jį apsaugotų?


Per Antrąjį pasaulinį karą Amerikos povandeninius laivus kamavo įvairios torpedų problemos, tokios kaip priešlaikinis susprogdinimas ir netikslus gylio matuoklis. Garsiausias iš jų buvo polinkis torpedai pasisukti link pačią torpedą iššovusio povandeninio laivo. Tai žinoma kaip apsisukimas (circular run).


Darbas povandeniniame laive niekada nebuvo pats lengviausias ar saugiausias. Ir ypač per Antrąjį pasaulinį karą. Povandeniniuose laivuose buvo tamsu, ankšta ir mirtis visada šmirinėjo kažkur šalia.


Inkaro nuleidimas ir iškėlimas laivams yra įprasta procedūra, nekelianti streso. Tačiau kuomet „Skaw Provider“ praeitą penktadienį pakėlė inkarą, laivo įgula pastebėjo, kad kažkas negerai. Kažkas tempia inkarą žemyn. Dabar šie žmonės tikriausiai juokiasi iš šios istorijos, tačiau išgąstį sukėlusi problema baigėsi evakuacija ir degaus krovinio perkėlimu. Kas nutiko penktadienį, spalio 13 dieną, kad prie „Skaw Provider“ suskubo kariai?


VA-111 torpeda, nešiojusi „Škvalo“ („шквал“) vardą 1977 metais pradėta naudoti Rusijos Laivyne. Ši torpeda buvo ypatinga tuo, kad veikė superkavitacijos principu – aplink save susikurdavo burbulą, kuris sumažindavo vandens pasipriešinimą ir leisdavo „škvalui“ pasiekti didžiulį greitį. Visgi, veikimo nuotolis buvo gana mažas, torpeda buvo sunkiai valdoma ir kėlė didžiulį triukšmą, todėl ji nebuvo laikoma itin pavojingu ginklu. Tačiau dabar Rusija kuria naują superkavitacinę torpedą, kurios NATO laivai turėtų bijoti, rašo „The Economist“.


Karinis britų laivas netyčia iššovė torpedą į branduolinių povandeninių laivų statyklą, – skelbia „The Telegraph“.


Europos gynybos pramonės koncernas „Atlas Elektronik“ pranešė sėkmingai išbandęs savo sukurtą sunkiąją torpedą, pasiekusią pasaulinį veikimo nuotolio rekordą.
|
||