Priešlėktuvinės gynybos sistemos ( | )
.


Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį Lietuvos krašto apsaugoje įvyko kokybinis lūžis, kai Antrojo pasaulinio karo laikų priešlėktuvinius pabūklus pakeitė raketinės sistemos. Prieš akis – dar didesni pokyčiai: Krašto apsaugos ministerija jau yra paskelbusi, kad derasi su norvegais dėl oro gynybos sistemų NASAMS, apie kurias pasakoja LRT televizijos laida „Karinės paslaptys“.


Oficialu – Lietuva perka vidutinio nuotolio norvegiškas priešlėktuvinės gynybos sistemas, o šiam įsigijimui bus atseikėta apie 100 mln. eurų. Po „auksinių šakučių“ skandalo išaugęs dėmesys Lietuvos kariuomenės įsigijimams skandalo verčia atidžiau pažvelgti į didelės vertės pirkinius. O būsimasis įsigijimas išties nepigus, tad už ką bus sumokėti pinigai?


Lietuva, reaguodama į Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje ir nuolat eskaluojamą karinį aktyvumą Baltijos jūros regione, šiemet pateko į geriausiai gynybą finansuojančių NATO šalių dešimtuką. Lietuva devinta, nors dar pernai buvo dešimčia pozicijų žemiau. Šią savaitę Lietuva pasirašė sutartį su Vokietija dėl brangiausio per Nepriklausomybės metus kariuomenės pirkinio. Sandorio vertė 386 mln. eurų.


Kariniai specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos svarsto bendros Baltijos šalių vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos dislokavimo vietas ir tariasi dėl techninių sprendimų, sako Latvijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Raimondas Graubė.


Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną pasiekė pirmoji dalis Švedijos ginkluotės gamintojo „SAAB Dynamics“ gamykloje modernizuotų 4-os kartos raketinių kompleksų RBS70 su naktinio matymo prietaisais.


Šią savaitę Lietuvos kariuomenė gaus pirmąją lenkiškos priešlėktuvinės gynybos sistemų GROM siuntą. Apie 34 milijonus eurų kainuojantis pirkinys – vienas iš žingsnių, modernizuojant ginkluotę.
|
||