Lietuva turi 20 milijardų nenaudojamų eurų. Netikėta žinia

Lietuvos bankuose šiuo metu laikoma 20 milijardų nenaudojamų eurų. Vadinamieji kojinėje laikomi pinigai bėgant laikui nuvertėja, jų perkamoji galia mažėja. Kodėl lietuviai taip nedrąsiai susipažįsta su investicijomis ir nuo ko pradėti einant šiuo keliu, Indrės Kavaliauskaitės laidoje „35-erių į pensiją“ pataria investuotojas, platformos „Letsinvest“ įkūrėjas Vytenis Kinduris.

Skirtingose šalyse įpročiai skiriasi

Lietuviams dar tik prisijaukinant investavimo įrankius, V. Kinduris pabrėžia, kad užsienio šalys, ypač skandinavai, šioje srityje mus stipriai lenkia. Anot jo, Skandinavijoje investavimas yra plačiai paplitęs ir tai ne tik išsaugo pinigų vertę, bet ir uždirba ženklias sumas. Lietuva stipriai skiriasi nuo Skandinavijos šalių: 70 proc. viso finansinio turto lietuviai laiko grynaisiais, bankų sąskaitose ir indėliuose, o skandinavai – tik 26 proc. Lietuviai likusią dalį – 30 proc. – investuoja į grąžą generuojančius aktyvus, kurių didesnę dalį sudaro pensijų fondai, o skandinavai į grąžą generuojančius aktyvus investuoja net 74 proc.

Investuotojas pastebi, kad Lietuvoje populiariausia investicija išlieka nekilnojamasis turtas (NT), dažnas galvoja, kad tai saugiausias pasirinkimas. Visgi svarbu atkreipti dėmesį, kad ši investicija reikalauja priežiūros ir aktyvaus įsitraukimo, tenka nuolat bendrauti su nuomotojais, investuoti į būsto atnaujinimą. Be to, NT nėra toks likvidus pasirinkimas kaip kitos investicijos, prireikus parduoti gali kilti iššūkių. Norintys investuoti į NT, pasak V. Kindurio, turėtų pasidairyti alternatyvių būdų, kaip tai daryti pernelyg neprisirišant prie konkretaus objekto.

Pirmoji investicija

Lietuvos banko (LB) duomenimis, indėliuose gyventojai iš viso laiko apie 22,3 mlrd. eurų, einamosiose sąskaitose – 15,3 mlrd. eurų. Nuolat su investuotojais bendraujantis V. Kinduris pastebi tą pačią tendenciją – nuo pirmosios investicijos dažnai kurį laiką stabdo baimės. Žmonės vengia rizikos ir arba nesupranta proceso, arba  neįprasta atrodo pati veikla.

„Renkantis, kur investuoti, svarbu turėti pinigų grąžos filtrą. Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, būtina pasitikslinti, kodėl siūlomos sąlygos yra tokios patrauklios. Taip pat nereikėtų investuoti į sritis, kurių nesuprantate, arba kur uždarbis yra labai tolimas, – pataria V. Kinduris. – Tokiu atveju verta pasirinkti trumpesnius projektus, kad galėtumėte pabandyti ir pamatyti, kaip viskas veikia per metus ar pusantrų. Pradžiai nesiūlyčiau įsitraukti ir į labai ilgus projektus, nepasitikrinus trumpesnių.“

Sutelktinis finansavimas ir jo pradžia

Vis populiarėjanti investicijų forma – sutelktinis finansavimas, paprastai tariant, žmonių susitelkimas bendram tikslui, pavyzdžiui, grupei žmonių investuojant pinigus į verslą, NT objektus ar kitus projektus. V. Kinduris akcentuoja, kad tokia forma  nėra naujovė, jos užuomazgų galima apčiuopti netgi istoriniais laikais, kai žmonės tik pradėjo gyventi bendruomenėse. Investuotojams šis būdas taip pat patrauklus, nes jame mažiau rizikos, vyrauja stabilios grąžos galimybės.

„Viskas paprasčiau nei atrodo. Juk jei nori pradėti sportuoti, reikia užsidėti sportbačius ir pradėti bėgti. Tas pats galioja ir investavimui. Reikia tiesiog pradėti investuoti, nebūtinai ieškant didžiausios grąžos ar skiriant didžiausią sumą. Svarbu būti nuosekliam ir nesusivilioti greita sėkme“, – teigia V. Kinduris.