„Išgraibstyta per pusmetį.“ To dar nebuvo visoje ES. Ką padarė Lietuvos įmonės

Pasinaudoti galimybe gauti kompensaciją už išlaidas, susijusias su intelektinės nuosavybės apsauga, šiais metais suskubo neįprastai daug įmonių. Vos per pusmetį panaudota didžioji dalis tam skirtos Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) vykdomo projekto metinio biudžeto. Jį gerokai patuštino ir Lietuvos įmonės.

Europos Komisijos (EK) inicijuotą ir ESINT vykdomą „Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) fondo“ projektą Lietuvoje kuruojančio Valstybinio patentų biuro (VPB) direktorė Irina Urbonė pabrėžia, kad sulaukus didesnio susidomėjimo, nei prognozuota, laikinai sustabdytas kai kurių paraiškų čekiams gauti priėmimas.

„Šiuo metu laikinai nepriimamos paraiškos čekiams gauti dėl  kompensacijų už patirtas išlaidas patentuojant išradimus, kreipiantis dėl „IP Scan“ paslaugos ar registruojant prekių ženklus ar dizainą. Paraiškas teikti vis dar gali verslai, planuojantys registruoti Bendrijos augalų veisles. Laikinai sustabdytų paraiškų čekiams gauti priėmimą planuojama atnaujinti rudenį“, – detalizavo I. Urbonė.

Komentuodama susidariusią situaciją, VPB direktorė pabrėžė, kad kasmet didėjantis susidomėjimas MVĮ fondo kompensacijomis stebimas visoje ES, taip pat ir Lietuvoje, kuri patenka į pirmaujančiųjų gretas.

„Vien per šį pusmetį paraiškas pateikė net 799 Lietuvos įmonės. Tai yra 27 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Mūsų šalis šiuo metu patenka tarp dešimties bendrijos šalių, aktyviausiai besinaudojančių projekto teikiamais privalumais, kartu su Ispanija, Lenkija, Nyderlandais ir Vokietija“, – nurodė VPB direktorė.

Anot jos, ypač aktyvios ir net rekordinės buvo pirmosios dvi liepos savaitės. Vien per jas Lietuvos įmonės pateikė 190 paraiškų. Tai buvo trečias rezultatas Europoje ir pirmas pagal santykinį dydį, apskaičiuojamą pagal tai, kiek 100 tūkst. gyventojų tenka registruotų šalyje MVĮ bei kiek iš jų pateikė paraiškas čekiams gauti.

Statistika rodo, kad vidutinė išmokėta kompensacijos suma Lietuvos MVĮ 2024 m. sausio-birželio mėn. buvo 577 EUR, o ES vidurkis siekė 651 EUR. Pirmo šių metų pusmečio duomenys taip pat rodo, kad dažniausiai tokia parama pasinaudoti siekė labai mažos įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, o jų metinė apyvarta neviršija 2 mln. EUR. Pastarųjų paraiškos bendrai ES mastu sudarė daugiau nei 77 proc., o Lietuvoje 76 proc. visų pateiktų paraiškų.

Daugiausia paraiškų įmonės teikia prekių ženklų ir dizaino registracijos išlaidų kompensavimui. Praėjusiais metais šios kategorijos paraiškos sudarė net 94 proc. visų gautų paraiškų. Beveik 80 proc. dėl kompensacijų besikreipusių įmonių tai darė pirmą kartą.

MVĮ fondo projektas – suplanuotas iki 2024 m. gruodžio 6 d. Jo taisyklės numato, kad šiais metais maksimali kompensacija vienai įmonei gali siekti 6 630 EUR. Iki 630 EUR gali būti skirta „IP Scan“ paslaugos išlaidų kompensacijai (čekis 1), iki 1 000 EUR – prekių ženklų ar dizaino registravimo mokesčiams padengti (čekis 2), iki 3 500 EUR – išradimų patentavimui (čekis 3) ir iki 1 500 EUR – Bendrijos augalų veislėms registracijos mokesčių (čekis 4) kompensavimui.