„To jau neištaisysi.“ KTU pasibaisėjo, ką daro Lietuvos universitetai ir kolegijos

Kauno technologijos universiteto Studijų prorektorė Kristina Ukvalbergienė

Šiais metais įsigaliojo ilgai lauktas pokytis priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygose – nustatyti vienodi minimalūs reikalavimai stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas studijų vietas.

Šiandien stojantieji į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas gavo pakvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šių metų abiturientai, siekiantys aukštojo mokslo, turėjo būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus (išskyrus menus, kur privalomi du egzaminai), kurių aritmetinis vidurkis turėjo atitikti pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį (36 balai iš 100), stojant į universitetus, ir patenkinamą mokymosi pasiekimų lygį (16 balų iš 100), stojant į kolegijas. 

KTU išlaiko aukštą studijų kokybę

Priėmimo sąlygų stiprinimas yra sveikintinas ir labai svarbus užtikrinant studijų kokybę. Nepriklausomai nuo to, ar studijuojama valstybės finansuojamose (VF), ar valstybės nefinansuojamose (VNF) studijų vietose, šis stiprinimas didina moksleivių motyvaciją gerai mokytis, o taip pat sprendžia iki šiol egzistavusią nelygybę, kai savo lėšomis studijuoti galėjo silpniau pasirengę studentai, nei studijuojantieji valstybės finansuojamose vietose.

Galbūt sutapimas, tačiau šių metų abiturientai šiek tiek geriau laikė matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų, istorijos, anglų kalbos valstybinius brandos egzaminus. Augo tiek egzaminų išlaikymo procentas, tiek vidutiniai balai. Yra įvairių nuomonių – galbūt egzaminų užduotys šiemet buvo lengvesnės, tačiau geresni valstybinių brandos egzaminų rezultatai suteikė abiturientams didesnes galimybes tęsti studijas aukštajame moksle.

Kitas svarbus pokytis yra tai, kad šiemet švietimo, mokslo ir sporto ministras nenustatė minimalaus konkursinio balo, todėl aukštosios mokyklos pačios pasirinko, kokį minimalų konkursinį balą taikyti stojantiesiems. Kauno technologijos universitetas (KTU), siekdamas išlaikyti aukštą studijų kokybę, priėmė sprendimą konkursinio balo nemažinti, tad išlaikytas 5,4 minimalus konkursinis balas.

Neramina tai, kad didžioji dalis aukštųjų mokyklų vis tik nusprendė šiuos konkursinius balus numažinti iki minimalaus ir galimo pagal teisės aktus. Universitetai, nuo pernai visų vieningai taikyto 5,4 balo, šiemet kartelę nužemino iki 5 ar net 4,32, o kai kuriais atvejais ir iki 3,26, o kolegijos minimalų balą numažino nuo 4,3 iki 3,2, kai kuriais atvejais iki 2,4.

Nuleisdamos konkursinio balo kartelę, aukštosios mokyklos siekia pritraukti daugiau studentų ir dėl pradėtų taikyti vienodų reikalavimų VF ir VNF vietoms sumažinti studentų VNF vietų mažėjimą. Jeigu populiariose valstybės finansuojamose studijų vietose konkursinis balas dar išlieka pakankamai aukštas, tai valstybės nefinansuojamų vietų skaičius dažnai net nėra kvotuojamos, tad galima priimti visus, kurie tenkina minimalius reikalavimus.

Abiturientų pasirengimo svarba

Abiturientų pasirengimas studijoms aukštosiose mokyklose yra esminė sąlyga studijų kokybės užtikrinimui. Be jokios abejonės, silpnesnį pasirengimą su nedidelėmis spragomis dalinai galima spręsti per universitetų siūlomus parengiamuosius mokymus, įvairias mentorystės programas, konsultacijas, tačiau esmines spragas pašalinti yra sudėtinga ir tam reikia daugiau laiko.

Šiemet, didžiajai daliai universitetų nužeminus konkursinius balus, dalis stojančiųjų, kurie pernai būtų įstoję tik į kolegijas, jau turėjo galimybę įstoti į kai kuriuos universitetus ir net gauti valstybės finansuojamą vietą. Į kai kurias studijų programas galima įstoti net nelaikant pagrindinio, konkursinį balą sudarančio, dalyko egzamino, negana to, šio dalyko iš viso galima neturėti 11-oje ir 12-oje klasėse, nes iš trijų privalomų brandos egzaminų gaunamas reikalingas minimalus 3,26 arba 2,4 balas.

Tokios spragos aukštojoje mokykloje jau nebeištaisysi. Ir visai nesvarbu, kad galbūt tokių stojančiųjų sąlyginai nėra daug, bet žemesni reikalavimai nedidina motyvacijos daugiau mokytis mokyklose ir ilgesnėje perspektyvoje programuoja tam tikrą besimokančiųjų elgseną, žemos kokybės kultūrą, kuri atnešama ir į aukštąsias mokyklas, o vėliau ir į darbo vietas.

Tai turi įtakos ne tik pačių aukštųjų mokyklų reputacijai, bet ir mažina pasitikėjimą Lietuvos švietimo sistema, apsunkina dėstytojų darbą, mažina gabesnių studentų motyvaciją, kurie praranda teisėtą galimybę studijuoti akademiškai stipresnėje aplinkoje. Tai, beje, yra viena iš priežasčių, kodėl stipresni moksleiviai nesirenka studijų Lietuvoje. Žvelgiant į tolesnę perspektyvą – mažiau studentų bus pasirengę studijuoti magistrantūroje ir doktorantūroje, kuri yra būtina sąlyga siekiant tapti aukštą vertę kuriančia šalimi.

Aukštųjų mokyklų autonomija yra svarbi demokratijos sudedamoji dalis, bet autonomija pirmiausia reiškia atsakomybę ir atsakingų sprendimų priėmimą, siekiant visuomenės ir valstybės gerovės. Švietimo kokybė yra ta sritis, kur atsakomybė ir priimami sprendimai turi didelę reikšmę visai šios srities dinamikai ir ateities ekonomikai.

Tad klausimas, ar aukštųjų mokyklų sprendimas mažinti ir taip nelengvai sutarto konkursinio balo kartelę, kai kuriais atvejais – iki leidžiamo minimumo, yra atsakingų sprendimų pavyzdys. Manau, kad čia dar turime kur pasistengti ir kitais metais atsakingiau pagalvoti apie Lietuvos ateitį.