„Tai įvyksta po 12-18 val.“ Jei tai pastebėjote, reikia skubiai lėkti pas gydytojus

Šiltuoju metų sezonu ypač daug laiko leidžiant gamtoje netrūksta situacijų, kai prireikia gydytojo toksikologo konsultacijų. Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenimis, vasarą visada padaugėja atvejų, kai žmonės apsinuodija nežinomais augalais, grybais ar uogomis.

„Kaip ir kiekvieną vasarą šiltuoju sezono metu stebime apsinuodijimų grybais padaugėjimą. Vaikai, būna, suvalgo kažkokių nepažįstamų uogų, žmonės išsigąsta, skambina, klausia, teiraujasi, tad padedame.

Kartais būna sunkesnių apsinuodijimų, tačiau mano duomenimis kol kas sunkesnių, kad būtų iškilęs pavojus gyvybei, apsinuodijimų grybais šią vasarą neturėjome. Daugiau yra tokių, pavadinkime, 90 proc. įprastinių apsinuodijimų, kai grybai yra kaip sunkus maistas“, – Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo L. Zdanavičius.

Per sunkus maistas

Gydytojas pasakojo, kad besikreipiančiųjų suaktyvėjimą galima stebėti tam tikromis savaitėmis – kai pasipila grybai, padaugėja ir konsultacijų.

Nors pažymima, kokių grybai turi naudingų savybių, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad jie savyje turi chitino, kuris sunkiai virškinamas.

„Skrandis, visas žarnynas stengiasi, bet, deja, ne viską suvirškina. O dažniausiai prisigrybavę žmonės grįžta namo, pamato, kiek tų grybų, juo labiau skaniai pagaminti atrodo, pagardinti spirgučiais, grietine ar kitais riebalais, prisivalgo ir po 2 valandų jiems sustoja skrandis.

Tuomet jie persigąsta, kad galbūt čia buvo kažkokie nuodingi grybai, tada skambina. Ir didžiausia dalis skambučių, kreipimųsi į medikus yra dėl grybų kaip sunkaus maisto“, – pastebėjo L. Zdanavičius.

Jis akcentavo pagrindinę auksinę taisyklę norint išvengti tokių situacijų – nerinkti grybų, kurie nepažįstami.

„Abejojate – išmeskite. Ne kartą buvo skambučių – abejojome, abejojome, bet paėmėme ir suvalgėme, o dabar bijome. O kas nors darosi? Nesidaro, bet mes bijome. Tai išvengsite bent tokios situacijos“, – patarė toksikologas.

Sunkiausi apsinuodijimai – iš Dzūkijos

Pašnekovo aiškinimu, jei apsinuodijimas ar persivalgymas įvyko greitai – per 2 valandas (maždaug tiek laiko skrandyje maistas bandomas suvirškinti), tai yra geras ženklas, mat suvartojus nuodingiausio grybo simptomai pasireiškia gerokai vėliau.

„Ir silpnai nuodingi grybai apsinuodijimą sukelia per kelias valandas, bet patys pavojingiausi gybai – žalsvoji musmirė, turinti amatoksino, sukelia apsinuodijimus po 12, kartais – 18 valandų. Dažniausiai tai pasireiškia labai gausiu viduriavimu, pykinimu, vėmimu, bendru silpnumu ir panašiais dalykais.

Tai reikėtų labai sunerimti, jei tokie simptomai atsiranda po kažkiek laiko – išmiegojus naktį ar kitos dienos vakarą. Tada geriau reikėtų pasirodyti medikams, tegu jie padaro tyrimus, pasižiūri, ar tai nėra pats baisiausias grybas. Anksti pradėjus gydymą visus išgydome, o uždelsus, deja, rezultatai labai liūdni“, – konstatavo L. Zdanavičius.

Taip pat jis patarė saugoti močiutes – ypač tas, kurios pažįsta grybus.

„Tiesą sakant, sunkiausius apsinuodijimus turėdavome iš Dzūkijos, kur močiutės visą gyvenimą rinkdavo grybus, bet į gyvenimo galą regėjimas silpsta, o pasitikėjimas, deja, tik didėja. Jos dažniausiai ir apsinuodydavo labai rimtai, o vyresnio amžiaus organizmas ir kovoja sunkiau su nuodais“, – pastebėjo gydytojas.

Kas įspėja, kad grybas nuodingas?

Paklaustas, ar kas galėtų padėti įspėti, kad vartojamas grybas nuodingas, pašnekovas atkreipė dėmesį į skonio pojūčius.

„Mūsų organizmas taip surėdytas, kad turime tokį dalyką kaip kartumo jausmas, jis yra ne veltui. Dauguma nuodingų medžiagų yra karčios, todėl ir vaistai yra kartūs, nes kiekvieną vaistas nuo nuodo skiria tik dozė. Taip pat ir grybai – jei jis yra labai kartus, yra tikimybė, kad jis nuodingas, nors tai nėra absoliuti taisyklė, geriau jo ir nevalgyti“, – patarė L. Zdanavičius.

Suvalgius negerų grybų ar jų persivalgius pirmas simptomas yra nevirškinimo jausmas, paprastai po 2 valandų atsiranda pykinimas, vėmimas, kartais jis su viduriavimo elementais.

„Tai gali sukelti ne tokie nuodingi grybai, pavyzdžiui, mėšlinukai, pririnkti netyčia. Ta pati raudonoji musmirė – kartais nuo jų gali būti haliucinacijų. Bet dažniausiai tokių grybų žmonės neprirenka, nes jie labai skiriasi nuo valgomų.

Nebent būna kokie atskiri atvejai, yra internete plintančių žinučių, esą musmirė gydo visas ligas – nuo vėžio iki blogos nuotaikos. Būna tokių žmonių, kurie privalgo pasiskaitę, tada pakliūna pas mus į skyrių ir sako: „Ačiū, supratau, daugiau taip niekada nebedarysiu“, – istorijomis dalinosi toksikologas.

Jokiu būdu nebandyti „plauti skrandžio“

Jei jau pajutote, kad pavalgius grybų negera, gydytojas šiukštu patarė nesugalvoti tokio dalyko kaip skrandžio plovimo:

„Geriau pasiskambinti į apsinuodijimų informacijos biurą, tik nepulti daryti tokios nesąmonės kaip skrandžio plovimas. Esu matęs, kaip žmonės tiesiog geria vandenį, vemia, vėl geria ir vėl vemia ir taip išplauna skrandžio sultis, pašalina labai daug elektrolitų ir po to prieina iki traukulių ir sąmonės netekimų bei komų.

Taigi to nedarykite, kreipkitės, jei jau grybas yra blogas, organizmas pats stengsis jį pašalinti, bet nereikėtų bandyti išplauti. Taip, vieną kartą išvemti – viskas tvarkoje, bet, kaip būna, specialiai geria šiltą vandenį kibirais, to daryti nereikėtų.“

Toksikologas nurodė, kad jei negalavimą sukėlė paprasti, kiek mažiau nuodingi grybai (pavyzdžiui, mėšlinukai), jie neturi pavojingos medžiagos, kuriai būtų priešnuodis, tad ir gydymas dažniausiai yra simptominis.

„Jei turime sujaudinimą, haliucinacijas – jas slopiname, turime dehidrataciją, užsivedusį vėmimą, viduriavimą, duodame medžiagų, kurios tai sustabdo ar atkuria skysčių kiekį. Pavojingiausias grybas yra žalsvoji musmirė, tam yra ir skiriamas priešnuodis ar net keli. Šis grybas žudo kepenis, bet tai įvyksta per 3 dienas. Tai yra pavojinga būklė, bet paskyrus priešnuodžius didžiąją dalį žmonių išgelbėjame, nebent jie atvyksta per vėlai, kai jau nebegalime padėti“, – konstatavo L. Zdanavičius.