Tūkstančiai jau pasitikrino. „Lietuvos teritorijoje jų daugybė.“ Pasitikrinkite ir jūs!

Siaurasis geležinkelis, meiliai vadinamas siauruku, Lietuvoje tapo turizmo ikona. Bene kiekvienas išgirdęs šį žodį prisimena kelionę mažu traukinuku ar pasakojimą apie tai, kaip juo keliavo pažįstami ar giminės. Bene absoliuti dauguma šių pasakojimų yra susiję su siauruku, kuris ir šiomis dienomis tarp Panevėžio, Anykščių ir Rubikių ežero. 

Tačiau siaurukas Panevėžys – Anykščiai nėra vienintelis egzistavęs Lietuvoje. Atvertus archyvinę medžiagą galima sužinoti, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje egzistavo daugybė siaurukų. Siaurukai naudoti statybose, plytinėse, durpynuose, kariniams tikslams ir visur kitur, kur reikėdavo greitai nutiesti kelią ir pervežti krovinius.  Ir taip, jis buvo naudojamas ir keleivių pervežimui tarp miestelių ir kaimelių. Būtent dėl savo artumo šie mažieji traukinukai tapo tokie žinomi ir mėgstami.

Tačiau laikai keičiasi ir siaurukai, kaip pasenusi transporto priemonė, buvo išardyti ir užmiršti. Todėl Udriui Armaliui kilo mintis sudaryti Lietuvos siaurukų atlasą. Apie siaurukus Lietuvoje susistemintos informacijos nėra, todėl šis projektas pirmasis, kuriame bus ne tik pažymėti Lietuvos siaurieji geležinkeliai, bet ir bus pateikta trumpa informacija apie juos, sako projekto vadovas Udrius Armalis.

Šį atlasą parengti nėra taip paprasta, pasakoja projekto autorius. Visų pirma siaurukai gan dažnai buvo laikini, jų gyvenimo laikas -  keli metai. Todėl ne visi siaurukai buvo pažymėti žemėlapiuose ar apie juos galima rasti informacijos kitoje istorinėje medžiagoje. Tačiau pakėlus archyvinę medžiagą tikimasi, kad pavyks nustatyti, o nustačius - įbrėžti  į internetinį žemėlapį beveik visus Lietuvoje egzistavusius siaurukus.

Informacijos apie Lietuvoje buvusius siaurukus tenka ieškoti ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos ir Vokietijos archyvuose. Ne paslaptis, kad I pasaulinio karo metu vokiečių kareiviai pastatė ypač didelį siaurukų tinklą karo reikmėms, kuris po karo pritaikytas ir keleivių bei krovinių pervežimui. Be to, Klaipėdos krašte siaurukus statė Prūsija, o Vilnijoje – lenkai. Todėl dalis istorinės medžiagos randasi būtent šių šalių archyvuose. Visgi net ir šie sunkumai netrukdo rengti Lietuvos siaurųjų geležinkelio atlasą.

Šiuo metu jau paskelbtas Lietuvos siaurųjų geležinkelių atlaso juodraštis, kuris šiandien peržiūrėtas virš 11 000 kartų. Atlaso juodraštį galima rasti adresu : https://www.superkeliones.lt/siauruju-gelezinkeliu-atlasas/. Beje, paskelbus šį juodraštį, iš svetainės lankytojų sulaukta daugybė vertingų pastabų. Kai kurios pastabos atskriejo net iš Danijos, sako Udrius Armalis. Prie šio atlaso kūrimo galite prisidėti ir jūs – jeigu žinote informacijos apie siauruką, kuris nepažymėtas šiame atlase – atsiųskite informaciją apie jį el.paštu udrius@superkeliones.lt. Bet kokia nežinoma informacija apie siaurukus yra ypač vertinga, tad iš anksto dėkojame už Jūsų pagalbą, sako Udrius Armalis.

Lietuvos siaurųjų geležinkelių atlaso kūrimas iš dalies finansuojamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis.