Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Lietuva |
Z karta susiduria su unikaliais iššūkiais ir galimybėmis užsitikrinti savo finansinę ateitį. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Pats geriausias laikas pradėti kaipti pensijai yra vos įžengus į darbo rinką, tačiau tuo metu apie pensiją jaunuoliams galvoti norisi mažiausiai – žengiant pirmuosius savarankiško finansinio gyvenimo žingsnius Z kartai visų pirma rūpi būsimas užmokestis, darbo pobūdis, karjeros galimybės. Vis dėlto finansų ekspertai ir psichologai pataria gavus pirmąjį atlyginimą nieko nelaukiant pagalvoti ir apie ateitį – kuo anksčiau pradėsite rūpintis pensija, tuo ji bus ramesnė. „Spinter tyrimai“ atliktas Šiaulių banko užsakymu atliktas gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas parodė, kad daugelis šalies gyventojų ankstyvo kaupimo pensijai naudą supranta. Svarstydami apie tai, kada vertėtų pradėti kaupti, 26 proc. šalies gyventojų sakė manantys, kad tinkamiausias tam laikas – 25-35 m. 22 proc. respondentų mano, kad geriau pradėti būtų dar anksčiau – sulaukus 18-25 metų. Nemažai ir yra ir manančių, kad tinkamiausias metas susimąstyti apie ateitį yra vos sulaukus pilnametystės. Tik kiek daugiau nei dešimtadalis respondentų mano, kad vėliausiai pradėti kaupti pensijai reikėtų sulaukus 35-45 metų. Anot Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, iš esmės kaupiant pensijai galioja lygiai tokios pačios taisyklės kaip ir taupant bet kokiam kitam tikslui. Kuo kaupsite ilgiau, kuo didesnes sumas tam skirsite, tuo didesnę sumą tam tikrą nusistatytą dieną būsite sukaupę. „Skirtumas tik tas, kaupiant pensijai II ar III pakopoje arba investuojant savarankiškai galutinis rezultatas priklausys ir nuo investicinių rezultatų, mat jūsų į fondus pervedamus pinigus profesionalai įdarbina ir uždirba tam tikrą grąžą. Investuotojai mėgsta sakyti, kad laikas yra vienas didžiausių jų sąjungininkų, mat kasmet uždirbta grąža ir toliau investuojama – veikia sudėtinių palūkanų efektas. Tad pagrindinė taisyklė yra akivaizdi – kuo ilgiau kaupsite, tuo didesne pensija džiaugsitės“, – sako D. Kolmatsui. Pradėti niekada nėra per vėluNaujausias Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) tyrimas parodė, kad pagal būsimą pensijos dydį su iki tol gautu darbo užmokesčiu Lietuva yra viena paskutinių Europoje. Organizacija skaičiuoja, kad Lietuvoje 2000-aisiais gimę ir 2022-aisiais pradėję dirbti jaunuoliai išėję į pensiją gaus vos 28,9 proc. vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją. D. Kolmatsui pabrėžia, kad šalyse, kuriose būsimi pensininkai gali tikėtis dabartines pajamas prilygstančio atlyginimo, pensininkams išlaikyti skiriamos milžiniškos valstybės lėšos arba jos jau seniai taiko papildomo kaupimo sistemas. Nedidelė ir senstanti Lietuva, deja, pasak jos, išlaikyti savo pensininkų nepajėgia ir tai padaryti jai bus vis sunkiau, tad papildomas kaupimas pensijų fonduose šiuo metu yra bene vienintelis pasyvus būdas kaupti ateičiai. Ji pateikia preliminarius skaičiavimus, kiek galėtumėte sukaupti per keturiasdešimt ar dešimt metų. Pavyzdžiui, kas mėnesį gaudami 1000 eurų atlyginimą „ant popieriaus“ į pensijų fondus pervestumėte apie 30 eurų, dar 27 eurus pridėtų valstybė. Keturis dešimtmečius kas mėnesį investuodami 57 eurų sumą ir gaudami 6 proc. investicinę grąžą galiausiai sukauptumėte apie 106 tūkst. eurų. Tuo tarpu tokias pačias sumas kaupimui pervesdami dešimtmetį galėtumėte tikėtis sukaupti apie 9-10 tūkst. eurų. „Tai tik parodo, kokią reikšmę investuojant turi laikas. Turbūt geriausias patarimas, kada gi reiktų pradėti kaupti pensijai, būtų – šiandien. Nesvarbu, kiek jums metų, pradėję kaupti šiandien sukaupsite daugiau nei šį sprendimą priėmę po metų. Be abejo, pradėjus kaupti karjeros pradžioje galima rinktis rizikingesnius pensijų fondus, kurie, tikėtina, atneš didesnę grąžą. Vyresniame amžiuje kaupti dažniausiai patariama gerokai nuosaikiau“, – priduria pašnekovė. Z karta į kaupimą žiūri kitaipJauniausios Z kartos atstovai jau įžengia į darbo rinką ir gali pradėti dalyvauti II pakopos pensijų kaupime. Tačiau kai esi jaunas, pensija mažiausiai rūpi – juk geriau atrodo pirmuosius uždirbtus pinigus išleisti savo pomėgiams, kelionėms, madingiems rūbams. D. Kolmatsui pastebi, kad Z karta susiduria su unikaliais iššūkiais ir galimybėmis užsitikrinti savo finansinę ateitį. „Įvairios investicinės galimybės jauniems žmonėms šiandien suteikia nepalyginamai daugiau galimybių nei jų tėvams. Tačiau šiandien gyvenime apskritai įvairių galimybių yra žymiai daugiau, todėl finansinio stabilumo klausimai dažnai yra nustumiami į šoną. Tačiau ilgalaikis investavimas dėl to ir yra žavus, kad neskiriant labai didelių lėšų, praktiškai jokio laiko ir pastangų galima įdarbinti savo pinigus ir kaupti pamatą ateičiai“, – tikina pašnekovė. Jaunimui pensijų kaupimas mažai aktualusPsichologas-psichoterapeutas Timas Petraitis, besidomintis finansų įtaką žmonių elgsenai ir išleidęs knygą „Pinigų laiškai“, teigia, kad labiausiai nuo kaupimo pensijai jaunus žmones atgraso tai, kad jo vaisių laukti reikia labai ilgai. „Gavus pirmuosius atlyginimus visuomet norisi nusipirkti daiktų, laikyti juos rankose, nes daiktai leidžia geriau suprasti pinigų vertę. Kai reikia galvoti, kaip išleisti pinigus, tačiau rezultatą matyti tik po kokių keturiasdešimties metų, vertę suprasti pasidaro kur kas sunkiau. Žmonėms supratimas, kad dabar priimti sprendimai turės labai didelės reikšmės ateityje, ateina ne iš karto. Jauni žmonės apskritai ne iš karto pasirenka teisingiausius sprendimus”, – sako T. Petraitis. Artėjant pensijai nemažai žmonių ima jausti nerimą, stresą, tuo tarpu tie, kurie kaupė kelis dešimtmečius, gali būti ramesni žinodami, kad padarė viską, ką reikėjo. „Pensijų kaupimas antrojoje pakopoje apskritai dar labai naujas produktas, daugeliui žmonių nėra savaime suprantamas, kaip būtinas finansinis instrumentas. Manau, kad tiek jauniems žmonėms, tiek jau labiau įsitvirtinusiems lengviau priimti sprendimus bus tuomet, kai jie pamatys pirmuosius realius kaupimo rezultatus”, – svarsto T. Petraitis. Dalyvavimas pensijų pakopų sistemoje, pasak jo, žmonėms suteikia galimybę taupyti ir investuoti apie tai pernelyg negalvojant. Tai, kaip teigia T. Petraitis, taip pat privalumas, mat nuolatinis galvojimas apie pinigus, ateitį daugelį vargina. „Jei kaupimą pensijai II pakopos pensijų fonduose laikytume investicinių produktu, tai jis suteikia galimybę investuoti daugybę metų dėl to iš esmės nesirūpinant, neskiriant laiko. Žmonės, su kuriais bendrauju, dažniausiai tai išskiria kaip vieną didžiausių privalumų – kaupi, žinai, kad ateityje tai turės naudos, tačiau pastangų iš tavęs nereikalauja, o ramybės suteikia“, – dėsto psichologas-psichoterapeutas. Svarbu žinoti: Kaupimas pensijų fonduose yra susijęs su investavimo rizika. Kaupiant pensijų fonduose taikomi mokesčiai. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities investicijų valdymo rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Sudaryta II pakopos pensijų kaupimo sutartis negalės būti nutraukta, išskyrus pirmą kartą sudarytą II pakopos pensijų kaupimo sutartį, kurią dalyvis turi teisę vienašališkai nutraukti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei. Rekomenduojame atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą, atkreipti dėmesį į su investicijomis susijusias patiriamas rizikas, taikomus atskaitymus bei atidžiai perskaityti pensijų fondo taisykles, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis. Daugiau informacijos – www.sb.lt. |