Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Lietuva |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Lietuvos bankas (LB) rugsėjo mėn. pateikė prognozę, kad infliacija, anot institucijos, 2024 m. sudarys 1 proc.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas vertina, kad per paskutinius 5 metus 26 proc. išaugusi Lietuvos gyventojų perkamoji galia – įspūdingas pasiekimas žvelgiant Europos Sąjungos (ES) lygiu. Jo teigimu, tik Lenkija demonstruoja spartų augimą – 15 proc., o ES mastu matomas 2 proc. perkamosios galios susitraukimas. „Per pastarąjį penkmetį Lietuvos gyventojų perkamoji galia išaugo net 26 proc. – įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad Latvijoje ji išaugo vos 13 proc., o Estijoje – sumažėjo 1 proc. Tai taip pat yra ir išskirtinis pasiekimas, nes visose didžiosiose Europos Sąjungos šalyse gyventojų perkamoji galia pastarąjį penkmetį ne išaugo, o sumažėjo“, – savo feisbuko paskyroje rašė Ž. Mauricas. „Be to, artimiausiu metu Lietuvos gyventojų perkamosios galios augimas turėtų tęstis bei išlikti sparčiausias Baltijos šalyse ir vienas sparčiausių ES“, – tvirtina jis. Ekonomisto pateiktais duomenimis, Italijos gyventojų perkamoji galia per penkmetį susitraukė 5 proc., Vokietijos – 4 proc., o Prancūzijos ir Ispanijos – po 1 proc. Ž. Mauricas prognozuoja, kad šiais metais Lietuvoje perkamoji galia augs 9 proc., Latvijoje – 7,8 proc., o Estijoje – vos 3 proc. Jo vertinimu, jei nebus vykdomi nepagrįsti mokesčių pakitimai ar šalies ekonomika nebus paveikta galimo naftos kainų šuolio, Lietuvos gyventojų perkamoji galia, palyginus su kitomis Baltijos šalimis, ir toliau turėtų greičiausiai augti. „Tikėtina, kad gyventojų perkamoji galia 2025 metais taip pat sparčiausiai augs Lietuvoje – 5 proc. kiek lėčiau – Latvijoje 4,5 proc., o Estijoje augimas sieks vos 1,0 proc. tad atotrūkis tarp Baltijos šalių dar labiau išaugs, nebent patys prisivirsime košės, pavyzdžiui su chaotišku mokesčių kėlimu arba jos mums privirs aštrėjantys kariniai konfliktai“, – prognozuoja Ž. Mauricas. Jis paaiškino, kad situaciją lemia Lietuvoje fiksuojamas vienas žemiausių infliacijos lygių – šiuo metu mažesnis nei 0,5 proc., o ateityje prognozuojamas iki 2 proc. Tuo pat metu iki šiol sparčiai kyla gyventojų darbo užmokestis – jo augimas beveik dviženklis. „Lietuvoje infliacija nukrito nuo vienos aukščiausių iki vienos žemiausių visoje Europos Sąjungoje. Rugsėjo mėn. metinė infliacija Lietuvoje sulėtėjo iki 0,4 proc. ir buvo mažesnė nei Latvijoje – 1,6 proc. ir Estijoje 3,2 proc. Be to, dėl atpigusių degalų ir pingančių maisto produktų, yra nemaža tikimybė, kad spalio-lapkričio mėn. Lietuvoje pagaliau sulauksime defliacijos“, – komentavo jis. „Lietuvoje darbo užmokesčio augimas vis dar išlieka gana spartus. Vidutinis darbo užmokestis 2024 m. II ketv. Lietuvoje augo 9,8 proc. – sparčiau nei Latvijoje – 9,6 proc. ir Estijoje – 7,1 proc. Tikėtina, kad darbo užmokesčio augimas lėtės, tačiau išliks santykinai spartus, nors ir nebebus dviženklis“, – vertina ekonomistas. Lietuvos bankas (LB) rugsėjo mėn. pateikė prognozę, kad infliacija, anot institucijos, 2024 m. sudarys 1 proc. Šiemet vidutinis darbo užmokestis padidės 10,2 proc., o kitąmet augimas sulėtės iki 8,5 proc. Toks augimas vis dar yra didesnis nei ilgalaikis ikipandeminis vidurkis – 5,5 proc. per metus.
|