„Prasidėjo... Visai kitaip nei Š. Amerikoje.“ Skelbia, kas vyksta Lietuvoje (Foto)

Oficiali Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos paskyra Meteo.lt rašo, kad šią savaitę auksinis ruduo daug kur pasieks piką.

„Kaip pernai, taip ir šiemet dėl labai šilto rugsėjo auksinis ruduo šiemet nemažai vėluoja (ypač palyginus su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu). Taip nutiko dėl labai saulėto ir rekordiškai šilto rugsėjo. Meteorologinė vasara baigėsi tik rugsėjo 28–29 d., todėl medžiai neskubėjo keisti savo apdarų spalvų. Net dabar, kai spalis įpusėjo, medžiai dar tik pradėjo mesti lapus, nemaža dalis vis dar tebežaliuoja. Nežiūrint to, šią savaitę auksinis ruduo daug kur pasieks piką.

Nemažai žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl to, kad juos pakanda šalnos. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas. Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa vis trumpesnės (ypač nuo rudens lygiadienio naktims tapus ilgesnėms), lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti dėl įvairiausių juose vykstančių procesų.

Geltonuose lapuose vyksta vienokie spalvą keičiantys procesai, o raudonuose – kitokie. Kai chlorofilo gamyba nutrūksta, dauguma lapų pageltonuoja, nes ši spalva jau yra lapuose, tačiau augimo sezono metu ją užgožia žalios spalvos pigmentas. Keičiantis lapo spalvai aprūpinimas medžiagomis pamažu būna uždaromas. Netekęs maitinimo jungties lapas galiausiai nukrenta. Stiprus vėjas šį etapą gali paspartinti. Įtakos dar gali turėti ir drėgmės sąlygos dirvoje.

Įprastai iki lapkričio pradžios visi medžiai numeta savo lapus ir taip persijungia į energijos taupymo (arba tam tikrą miego) režimą. Visa tai tęsiasi maždaug iki kovo vidurio, kai dienos susilygina su naktimis, o oro temperatūra būna vis aukštesnė.

Nustatyta, kad geltonos lapų spalvos Europoje yra daugiau, o štai rytinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje daugiau raudonos. Tai bandoma paaiškinti skirtinga medžių evoliucija skirtinguose žemynuose ir tokia jų savisauga prieš vabzdžius/kenkėjus“, – rašo Meteo.lt.