„Lietuviai kas mėnesį praranda po 10 000 eurų“

Anot ekspertų, tradicinės konferencijų salės tampa atgyvena. Įkvėpimas ir unikali patirtis – tai, ką šiuolaikiniai renginių planuotojai vertina labiausiai. Už galimybę išsinuomoti netradicinę erdvę, kuri įkvepia ne tik darbui, bet ir mokymuisi, verslai negaili ir keturženklių sumų. Visgi daugybė unikalių vietų Lietuvoje vis dar yra per mažai išnaudojamos – muziejai, universitetai ar net valstybės valdomi objektai užrakinti po devyniomis spynomis. Kiek jie praranda ir kodėl?

Neišnaudotos muziejų ir bibliotekų erdvės

„Po vasaros jaučiame didelį suaktyvėjimą. Visi sugrįžo į darbus, planuojami renginiai, konferencijos, išvažiuojamosios sesijos – kasdien sulaukiame po 6–10 užklausų dėl galimos renginio vietos. Populiariausios yra tos, kurios talpina apie 100–150 žmonių ir gali pasiūlyti ne tik originalią erdvę konferencijai, bet ir edukaciją, su ta vieta susijusią veiklą ar ekskursiją“, – sako renginių erdvių paieškos platformos Placer.lt įkūrėja Lina Nosevič.

Pasak L. Nosevič, Europoje nieko nebestebina privatūs renginiai muziejuose, geležinkeliams ar bažnyčiai priklausančiose erdvėse bei kiemeliuose. Tiesa, anot jos, nors Lietuvos muziejai ir bibliotekos turi unikalių erdvių bei edukacijų, retai įsileidžia verslo renginius.

„Turime išties puikų valstybei priklausantį objektą, kuris galėtų būti pavyzdys, kaip galima įdarbinti turimas erdves ir iš to gauti nemažai papildomų pajamų. Kalbu apie Vilniaus oro uostą. Jie turi nuostabią salę su vaizdu į lėktuvų kilimo ir nusileidimo taką. Ši erdvė įvairioms konferencijoms graibstoma kaip šiltos bandelės. Kitas puikus pavyzdys – Anykščių menų inkubatorius, kuris nuomoja savo erdves. Jie girdi klientą ir linkę ieškoti abiem pusėms tinkamų kompromisų“, – gerąja patirtimi dalijasi Placer.lt įkūrėja.

Kas mėnesį praranda po 10 tūkst. eurų

Renginių ekspertė pastebi, kad neretai muziejai, bibliotekos ar universitetai renginių organizatorių neįsileidžia į savo erdves, nes uždirbtos pajamos dažniausiai keliauja į bendrą valstybės biudžetą.

„Iš dalies suprantu tokį požiūrį, nes kam stengtis, jei negalėsi panaudoti uždirbtų pinigų? Jei biblioteka, kuri išnuomojo savo salę, vėliau už gautas lėšas galėtų nusipirkti pianino kėdę, atsinaujinti poilsio zoną ar paskatinti darbuotojus, būtų kur kas labiau suinteresuotos įdarbinti turimas erdves. Aritmetika paprasta – išnuomojus salę, kurioje telpa 100–150 žmonių, per vieną vakarą galima uždirbti 700–800 eurų. Visai realu tokią erdvę išnuomoti 3 kartus per savaitę ir per mėnesį uždirbti apie 10 tūkst. eurų papildomų pajamų“, – savo įžvalgomis dalijasi L. Nosevič.

Anot jos, vis dažniau įveiklinamos ir tokios vietos kaip biurai, bendrabučiai, įvairūs kiemeliai. Kaip pavyzdį ji pateikia „Shed“ gyvenamąją ir bendradarbystės erdvę, kurios valdytojus užtruko įtikinti įsileisti renginių organizatorius, tačiau galiausiai jie pamatė apčiuopiamą naudą.

Erdves atvėrė dėl kilnaus tikslo

Prieš kelerius metus įsileisti į savo erdvę renginių organizatorius išdrįso ir paramos bei labdaros fondas „Mamų unija“, turintis Šeimos namus. Jų atstovės teigimu, erdvių įdarbinimas ne tik duoda finansinės naudos, bet ir suteikia galimybę apie savo veiklą papasakoti platesnei auditorijai.

„Šeimos namų projektas kilo iš norėjimo padėti tiems, kurie susiduria su nemažais iššūkiais kovoje su vaikų onkologinėmis ligomis. Niekada nebuvome orientuoti į komerciją, bet supratome, kad atvėrę savo erdves mes gausime papildomų pajamų ir taip galėsime dar labiau padėti savo bendruomenei. Su konferencijų salės bei reabilitacijos centro nuoma visuomet siūlome ir paskaitą apie šios organizacijos veiklą. Manau, taip išlošia visi – verslas gauna puikią erdvę, o mes – galimybę populiarinti savo veiklą“, – sako „Mamų unijos“ socialinio verslo plėtros vadovė Eglė Pašnik. 

L. Nosevič teigimu, tokiu pavyzdžiu galėtų pasekti ir bibliotekos bei muziejai, kurie išnuomoję turimas erdves, kartu galėtų užsiimti ir švietėjiška veikla.

„Vilniuje yra nuostabi A. Mickevičiaus biblioteka, kuri turi unikalią salę. Kiek žinau, ten organizuojamos įvairios edukacijos, bet prisibelsti verslo klientams ten sunku. Neišnaudotos ir Barbakano, ir Istorijų namų patalpos, priklausančios Lietuvos nacionaliniam muziejui. Tokių unikalių vietų yra ir Kaune, pavyzdžiui, Ąžuolyno biblioteka. Valstybinės organizacijos turi tokių lobių, kuriuos įveiklinus, manau, jų nebereikėtų išlaikyti mokesčių mokėtojams“, – svarsto su verslo renginiais dirbanti L. Nosevič.

Svarbiausia – lankstus požiūris

Kliento noras verslo renginius organizuoti netradicinėse erdvėse verčia pasukti galvas ir naujų erdvių bei pastatų valdytojus. Prieš kelerius metus netoli oro uosto duris atvėrusiame „AeroCity“ biurų komplekso viduje, kuris dabar išnaudojamas renginiams, buvo „nutupdytas“ Verslo klasės lėktuvas „Bombardier CRJ200“.

„Orlaivis, esantis pastato viduje, yra didžiulis traukos objektas tiek privačių, tiek verslo renginių organizatoriams. Bandėme sukurti netradicinę erdvę ir šiandien matome, kad šis sprendimas mums pasiteisino su kaupu – norint išsinuomoti šią erdvę savo renginiui, tenka tuo pasirūpinti gerokai iš anksto“, – sako „AeroCity“ rinkodaros ir pardavimo vadovė Miglė Garčinskienė.

Kitas, jos požiūriu, labai svarbus dalykas, kuris yra būtinas nuomojant (įveiklinant) erdves, – tai lankstumas.

„Pavyzdžiui, savo 840 kv. metrų erdvę mes galime pritaikyti ir 250 žmonių konferencijai, ir ją sumažinti bei pasiūlyti 30 žmonių gimtadieniui, vestuvėms ar krikštynoms“, – pabrėžia M. Garčinskienė.

Lankstumą ir įsiklausymą į kliento poreikius akcentuoja ir L. Nosevič. Anot jos, pakeitus požiūrį į verslo poreikius ir nekilnojamojo turto įveiklinimą, Lietuvoje galėtų atsiverti kelios dešimtys įspūdingų naujų erdvių. „Laimėtų visi – užsakovai džiaugtųsi išskirtinėmis vietomis renginiams, o valstybės biudžetas pasipildytų papildomomis pajamomis“, – viltingą išvadą padarė Placer.lt įkūrėja l. Nosevič.