„23,02 mlrd. eurų. 50 % BVP.“ Gali būti krachas Lietuvai

2025 m. planuojamas deficitas neatitinka perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės keliamų reikalavimų ir Vyriausybės Seimui pateiktas siūlymas dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės netaikymo 2025 m. kelia rizikas ilgalaikiam finansų tvarumui, teigia Valstybės kontrolė (VK).

VK pranešime teigiama, kad yra rizika, jog 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas bus didesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Atsižvelgus į kasmet priimamus sprendimus ir ilgalaikius įsipareigojimus, kurie nenumatyti 2026–2027 m. biudžeto projekte, fiskalinės institucijos funkciją vykdanti valstybės kontrolė (VK FI) projektuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 m. viršys 3 proc. BVP ribą. Valstybės skolos finansavimas kasmet taps vis brangesnis, nesiimant būtinų veiksmų, skola didės ir 2027 m., tikėtina, sieks beveik pusę šalies BVP.

VK FI ir Finansų ministerijos valdžios sektoriaus deficito projekcijos 2024–2025 m. reikšmingai nesiskiria. Biudžeto projekte numatoma, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas sieks 3 proc. BVP ir bus didesnis nei 2024-aisiais. VK FI vertinimu, mažai tikėtina, kad 2025 m. deficito rodiklis būtų geresnis nei 3 proc. BVP dėl anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir sprendimų, kurie didina valdžios sektoriaus išlaidas. Galimybių valdžios sektoriaus pajamoms būti reikšmingai didesnėms, nei prognozuojama biudžeto projekte, yra mažai. Neatmestina, kad dėl įvairių rizikų 2025 m. deficitas gali peržengti Mastrichto kriterijaus ribą.

2020–2024 m. galiojo išskirtinės aplinkybės, leidusios netaikyti valdžios sektoriaus deficitą ribojančių fiskalinės drausmės taisyklių. Šios aplinkybės nebegalios nuo 2025 metų. Biudžeto projekte planuojant 3 proc. BVP siekiantį valdžios sektoriaus deficitą 2025 m., kyla rizika, kad nebus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Remdamasi ES teisės aktų pokyčiais, Vyriausybė Seimui pateikė siūlymą papildyti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą nuostata, kad ši taisyklė 2025 m. nebūtų taikoma.

„Mūsų nuomone, toks siūlymas kelia rizikas ilgalaikiam finansų tvarumui ir tik nukelia fiskalinių problemų sprendimą į ateitį. Be to, įtilpti į fiskalinės drausmės taisyklių rėmus gali prireikti didesnių pastangų, nei būtų galima spręsti iš biudžeto projekto, nes jame nėra numatyta įprastai priimamų sprendimų, pvz. dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo, papildomo pensijų indeksavimo, neapmokestinamojo pajamų dydžio 2026–2027 m.“ – pranešime cituojama Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

VK FI vertinimu, atsižvelgus į kasmet priimamus sprendimus ir ilgalaikius įsipareigojimus, kurie nenumatyti 2026–2027 m. biudžeto projekte, 2026 m. valdžios sektoriaus deficitas galėtų peržengti Mastrichto kriterijaus ribą. Projektuojama, kad skola 2025 m. sieks beveik 43 proc. BVP, o 2027 m. artės link 50 proc. BVP. Svarbu pažymėti, kad valdžios sektoriaus skolos finansavimas tampa vis brangesnis. Tai reiškia, kad ateityje reikės skirti daugiau išteklių skolos aptarnavimui, kai juos būtų galima panaudoti kitoms svarbioms viešosioms sritims, tokioms kaip sveikatos apsauga ir pan. 

Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, išlaidų poreikis ateityje augs ne tik dėl prisiimtų įsipareigojimų, galimų diskrecinių sprendimų, bet ir dėl visuomenės senėjimo. Siekiant tvarių viešųjų finansų struktūriniai pajamų ir išlaidų sprendimai yra būtini jau dabar.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.

Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.