„Orlen Lietuva“ krito. Didžiuliai pasikeitimai Lietuvoje

2023 m. rezultatais grįstame „Coface“ TOP–500 didžiausių įmonių Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) reitinge lietuviškų įmonių skaičius sumažėjo nuo 22 iki 21, Latvijos – liko nepakitęs (5), o Estijos – krito nuo 13 iki 9. Skirtingai nei 2022 m., kai atsigavinėjo energetikos ir krito mažmeninės prekybos sektoriai, pernai pastebėtas ryškus prekybininkų kilimas.

Nors lietuviškų bendrovių TOP–500 sąraše sumažėjo, net 11 įmonių savo pozicijas reitinge pagerino, o trys įmonės – „Euroaphoteca“, „Linas Agro“ ir „Circle K Lietuva“ – pakilo sąraše daugiau kaip šimtu pozicijų. Aštuonių lietuviškų bendrovių pozicijos blogėjo, dvi į sąrašą šiemet pateko naujai – „Kesko Senukai Lithuania“ (269 vieta), kuri ankstesniais metais nepatekdavo į sąrašą tik dėl laiku nepateikiamos finansinės informacijos, bei „Norfos mažmena“ (453 vieta).

Pasak Mindaugo Valskio, „Coface Baltics“ rizikos valdymo departamento vadovo, priešingai nei pernai, šiemet savo pozicijas TOP–500 reitinge daugiausiai prarado su energetika ir kuro prekyba susijusios bendrovės. Daugelį metų Lietuvos įmonių sąrašą pradėdavusi bendrovė „Orlen Lietuva“ šiemet užleido lyderės poziciją „Vilniaus prekybai“ – „Orlen Lietuva“ krito 2 pozicijomis nuo 19 iki 21 (2023 m.), o „Vilniaus prekyba“ pakilo į 17 vietą, kai prieš metus TOP–500 reitinge tarp lietuviškų įmonių buvo antroji ir užėmė atitinkamai 30-ą poziciją bendrame reitinge.

Reitinge taip pat krito AB „Ignitis grupė“ (iš 46 į 108 vietą), UAB „Ignitis“ (iš 80 į 190), UAB „Viada” (iš 248 į 277), AB „Akola Group“ (iš 156 į 157), UAB „Willgrow“ (iš 149 į 176), koncernas „Achemos grupė“ (iš 130 į 310) bei „Thermo Fisher Scientific Baltic“ (iš 207 į 429).

Įvyko pokytis – prekybos įmonės kilo, energetikos bendrovės reitinge krito

Skirtingai nuo pernai VRE TOP–500 įvykusių pokyčių, šiemet reitinge savo pozicijas sustiprino mažmeninės prekybos bendrovės. UAB „Vilniaus prekyba“ pakilo iš 30 į 17 vietą (tai – aukščiausia vieta reitinge iš visų lietuviškų bendrovių), „Maxima grupė“ pakilo iš 39 į 29 vietą, UAB „Maxima“ – iš 144 į 135, UAB „Euroaphoteca“ – iš 315 į 197, „Sanitex“ – iš 229 į 211, „IKI Lietuva“ – iš 422 į 393, „LIDL Lietuva“ – iš 424 į 401, „ACME grupė“ – iš 471 į 438, taip pat „Linas Agro“ – iš 379 į 276, „Circle K Lietuva“ – iš 393 į 282.

„Kaip ir buvo prognozuota pernai, labiausiai apyvartos mažėjo įmonėse, susijusiose su energijos tiekimu ir jos ištekliais. Didelės įtakos tam turėjo pasaulinis žaliavų kainų svyravimas po 2022 m. patirto šoko, kurį labiausiai paveikė Rusijos vykdomas karas Ukrainoje, – komentuoja M. Valskys. –  Minėtų įmonių apyvarta tiesiog nukrito į „normalų“ lygį. Vis dėlto žaliavų kainų ir atitinkamai įmonių sąnaudų padidėjimas 2022 m. lėmė augančias produktų kainas visus praėjusius metus, todėl matėme mažmeninės prekybos įmonių apyvartos augimą.“

Naujausiame „Coface“ VRE TOP–500 reitinge, palyginti su ankstesniais metais, nebeliko bendrovių „Ewervest“, „Achema“ bei „Neo Group“. Šiemet į reitingą naujai pateko „Kesko Senukai Lithuania“ bei „Norfos mažmena“.

Vienose įmonėse dviženkliais procentais darbo vietų daugėjo, kitur – mažėjo

Pernai į reitingą patekusiose lietuviškose bendrovėse iš viso dirbo beveik 173 tūkst. darbuotojų, šiemet jų skaičius sumažėjo iki 168 tūkst. (9,7 proc.). Vis dėlto 9 bendrovėse sukurtų darbo vietų daugėjo („Linas agro“ – nuo 130 iki 217 arba 67 proc.; UAB „Ignitis“ – nuo 357 iki 409 arba 15 proc.). Nuo 2 iki 7 proc. darbo vietų taip pat daugėjo įmonėse „Circle K Lietuva“ (nuo 961 iki 1 032), „Viada LT“ (nuo 1 714 iki 1 827), AB „Ignitis grupė“ (nuo 4 163 iki 4 405), AB „Orlen Lietuva“ (nuo 1 439 iki 1 492), „Norfos mažmena“ (nuo 3 325 iki 3 411), „MG grupė“ (nuo 3 825 iki 3 893), „LIDL Lietuva“ (nuo 2466 iki 2605).

12-oje įmonių darbuotojų skaičius per metus sumažėjo: tai – „Vilniaus prekyba“ (nuo 47 018 iki 46 979), UAB „Sanitex“ (nuo 3 754 iki 3 734, 1 proc.), UAB „Maxima grupė“ (nuo 38 256 iki 37 828, 1 proc.), koncernas „Achemos grupė“ (nuo 4 000 iki 3 900, 3 proc.), UAB „Acme group“ (nuo 442 iki 430, 3 proc.), AB „Akola group“ (nuo 5 031 iki 4 887, 3 proc.), UAB „Kesko Senukai Lithuania“ (nuo 7 079 iki 6 791, 4 proc.), UAB „Euroaphoteca“ (nuo 7 454 iki 7 145, 4 proc.), UAB „Maxima LT“ (nuo 12 006 iki 11 460, 5 proc.), UAB „IKI Lietuva“ (nuo 5 876 iki 5 499, 6 proc.), UAB „Willgrow“ (nuo 21 966 iki 18  770, 15 proc.), „Thermo Fisher Scientific Baltic“ (nuo 1 817 iki 1 508, 17 proc.).

Pasak M. Valskio, augančios produktų kainos ir aukšta infliacija 2023 m. lėmė ženklų darbo jėgos užmokesčio augimą visame pasaulyje, ir ypač – Europoje. Dėl augančių darbo jėgos sąnaudų įmonės ieškojo ir vis dar tebeieško verslo procesų optimizavimo sprendimų. Be to, žmonėms pradėjus labiau taupyti krito paklausa tiek prekėms, tiek paslaugoms – tai lėmė ir darbuotojų poreikio sumažėjimą prekyboje bei aptarnavimo sferose.

Labiausiai pajamas ir pelną auginusios bendrovės

UAB „Euroaphoteca“ pernai augino pajamas 55 proc. iki 1,6 mlrd. Eur ir pakilo 118 pozicijų reitinge (iki 197). UAB „Circle K Lietuva” pajamos augo 35 proc. iki 1,2 mlrd. Eur – įmonė reitinge pakilo 111 pozicijų (iki 282). AB „Linas Аgro“ pajamos augo 34 proc. iki 1,2 mlrd. Eur, įmonė reitinge pakilo 103 pozicijomis iki 276 vietos. UAB „Vilniaus prekyba“ pajamas augino 19 proc. iki 7,7 mlrd. Eur, jos vieta reitinge pakilo 13 pozicijų iki 17 – ir ši bendrovė užima aukščiausią vietą iš lietuviškų įmonių, patekusių į TOP–500 reitingą.

Dviženkliais procentais taip pat augino pajamas: naujai į reitingą patekusi „Norfos mažmena“ (15 proc., iki 783,5 mln. Eur), UAB „Maxima grupė“ (13 proc., iki 5,8 mlrd. Eur, reitinge pakilo nuo 39 į 29 vietą) bei UAB „Sanitex” (10 proc., iki 1,5 mlrd. Eur, reitinge pakilo iš 229 į 211 vietą).

2023 m. labiausiai pajamos krito šiose bendrovėse: UAB „Koncernas Achemos grupė“ (–51 proc., iki 1,06 mlrd. Eur, reitinge krito iš 130 vietos į 310), UAB „Ignitis“ (–48 proc., iki 1,6 mlrd. Eur, reitinge krito iš 80 į 190 vietą), UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (–44 proc., iki 821 mln. Eur, vieta reitinge krito iš 207 į 429), AB „Ignitis grupė“ (–42 proc., iki 2,5 mlrd. Eur, vieta reitinge krito iš 46 į 108) bei AB „Orlen Lietuva“ (–15 proc. iki 6,4 mlrd. Eur, vieta reitinge krito iš 19 į 21).

Penkios latviškos bendrovės

Latviškų įmonių, kaip ir pernai, į naujausią TOP–500 reitingą pateko 5. Pozicijas sąraše pagerino apyvartą didinusios įmonės: „Latvenergo“ AS (pakilo į 151 vietą iš 167), „Rimi Latvia“ SIA (pakilo į 300 vietą iš 317) bei „Maxima Latvija” SIA (pakilo į 302 vietą iš 338).

„Coface” reitinge dvi latviškos įmonės susilpnino savo pozicijas – tai „Elko grupa” AS (krito į 311 vietą iš 218) bei „Orlen Latvija“ SIA (krito į 425 vietą iš 296). 

Devynios įmonės iš Estijos

Po 2023 m., kai Estijos įmonių skaičius TOP–500 reitinge šoktelėjo iki 13, šių metų sąraše jų liko tik 9. Kaip ir ankstesniais metais, Estijos įmonių sąrašą pradeda „Eesti Energia” AS (krito į 163 vietą iš pernai turėtos 128). Toliau estiškos įmonės, patekusios į TOP–500, rikiuojasi taip: „Bolt technology“ OU (pakilo į 182 vietą iš 251), „NG Investeesingud“ OU (pakilo į 285 vietą iš 312), „Infortar“ AS (pakilo į 297 vietą iš 304), „Eesti gaas“ AS (krito į 328 vietą iš 324), „Bolt operations” OU (pakilo į 345 vietą iš 406), „TKM Grupp” AS (pakilo į 359 vietą iš 392), „Tallink Grupp“ AS (pakilo į 422 vietą iš 450) bei „Enefit Power“ AS (krito į 485 vietą iš 332).  

VRE regiono 500 didžiausių rinkos dalyvių apyvarta ir darbuotojų skaičius išaugo, tačiau grynasis pelnas mažėjo

Remiantis įmonių pateiktais 2023 m. finansiniais rodikliais, naujausiame TOP–500 reitinge nuo 166 iki 184 padaugėjo Lenkijos, nuo 54 iki 62 – Vengrijos, nuo 13 iki 15 – Kroatijos, nuo 14 iki 15 – Serbijos įmonių skaičiai. Kitoms šalims naujausiame reitinge atstovauja mažiau įmonių nei prieš metus: Čekijos bendrovių sumažėjo nuo 77 iki 69, Slovakijos – nuo 31 iki 27, Slovėnijos – nuo 14 iki 12, Rumunijos – nuo 60 iki 54, Bulgarijos – nuo 31 iki 25.

„2023 m. Vidurio ir Rytų Europos regionas susidūrė su precedento neturinčiais ekonominiais iššūkiais, todėl BVP augimas siekė vos 0,7 proc., o didelė infliacija ir sumažėjusi vartotojų paklausa paveikė net didžiausias įmones, – sako „Coface“ ekspertas. – Nepaisant šių kliūčių, daugelis į „Coface“ TOP–500 reitingą patekusių įmonių sugebėjo išlaikyti savo apyvartą ir sudėtingomis sąlygomis pademonstravo atsparumą.“

Bendra visų 500 įmonių apyvarta šiek tiek padidėjo: 2,5 proc. iki 1,1 trln. eurų. Apibendrintas grynasis pelnas sumažėjo 17,4 proc. iki 44 909 mln. eurų. Be to, šiose įmonėse dirbo 2,4 mln. darbuotojų (+1 proc., palyginti su 2022 m.).

„Coface“ ekspertai pastebi, kad tik pusėje VRE šalių į sąrašą patekusių 500 didžiausių bendrovių apyvarta augo. Automobilių ir transporto sektorius susigrąžino didžiausio sektoriaus pozicijas, padidindamas apyvartą 16,8 proc. Grynasis pelnas tarp didžiausių 500 įmonių sumažėjo 17,4 proc. – tai lėmė didėjančios veiklos sąnaudos ir kritusi paklausa.

Lenkija pirmauja, labiausiai išsiskiria automobilių pramonė

„Coface“ VRE TOP–500 reitinge tradiciškai dominuoja Lenkija, o „PKN Orlen“ sustiprino savo lyderio pozicijas su 34 proc. išaugusia apyvarta. Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka tokie gerai žinomi vardai kaip Čekijos „Škoda Auto“ (2 vieta), tarptautinė naftos ir dujų bendrovė „MOL Hungary“ (3 vieta), mažmenininkė „Jeronimo Polska“ (4 vieta), Lenkijos energetikos bendrovė PGE (5 vieta) ir Vengrijos „MVM Energetika“ (6 vieta). Iš jų apyvartos mažėjimą užfiksavo tik Vengrijos įmonės, o kitos gavo didesnes pajamas nei ankstesniais metais.

Į dešimtuką naujai pateko „Volkswagen“ Slovakijos filialas, Lenkijos valstybinė azartinių lošimų bendrovė „Totalizator Sportowy“ (7 vieta), taip pat – Lenkijos elektros energijos prekybininkai ENEA (9 vieta) ir „Tauron Polska Energia“ (10 vieta), kurių kiekvienos apyvarta augo dviženkliais skaičiais.

Apie „Coface” VRE TOP–500 reitingą:

Jau šešioliktą kartą „Coface“ parengtas didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių reitingas įtraukė Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Vengrijos, Rumunijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos ir Slovėnijos įmones, kurių 2023 m. аpyvarta buvo ne mažesnė kaip 300 mln. eurų. Į šį sąrašą neįtraukti finansinių paslaugų teikėjai, bankai, draudimo bendrovės, lizingo įmonės ir brokeriai. Į reitingą taip pat nepateko įmonės, kurios iki nurodytos datos nepateikė finansinių duomenų. „Coface“ sudarytame VRE TOP–500 reitinge įvertintos ne tik įmonių pajamos, bet ir grynasis pelnas, darbuotojų skaičius ir kiti rodikliai.