„Rusija pereina prie kinetinių operacijų. Koordinuoja veiksmus su Kinija.“ Smogė Lietuvai

„Nieko naujo. Matome, kad karyba keičiasi, saugumas tampa vis lakesnis, labiau išplėstinis. Tai, kad vykdomas tokios hibridinės atakos (...) supraskime, kad esame taikinyje tam tikrų agresorių, bet ta grėsmė nebūtinai ateis iš kinetinės erdvės. Yra kiti būdai kaip sukelti paniką, sukelti sumaištį“, – antradienį žurnalistams kalbėjo G. Jeglinskas.

„Tokius dalykus turime kelti tiek NATO lygmenyje, tiek dvišaliuose lygmenyse, tiek Baltijos saugumo formatuose – visa tai turime kelti ir rasti sprendimus ką daryti. (...) Mano nuomone, turi būti griežtas atsakas. Turime rasti tikslines priemones kaip tokių dalykų išvengti ir juos atgrasyti“, – pabrėžė jis.

Visgi politikas negalėjo plačiau pakomentuoti įvykio, nes komitetų darbas Seime dar yra neprasidėjęs, bet jis pabrėžė, kad svarbu šį klausimą kelti tarptautiniu lygiu.

„Sunku pasakyti. Manau, kad tie, kurie eina tas pareigas, tiek mūsų Valstybės saugumo departamentas, kitos institucijos, kurios užsiima šitais reikalais, turi reaguoti ir turi kalbėti ir su Švedija ir su kitomis šalimis kaip sustiprinti Baltijos jūros saugumą“, – aiškino G. Jeglinskas.

D. Šakalienė: NATO nepakankamai reaguoja į Rusijos grėsmes

Tuo tarpu kandidate į krašto apsaugos ministres įvardijama socialdemokratė Dovilė Šakalienė taip pat pritaria, kad už ataką Baltijos jūroje atsakomybė tenka Rusijai.

„Kalbant apie kabelių pažeidimą, kaip suprantu, galutinio atsakymo dar nėra, bet kuriuo atveju turint omeny tokių incidentų kartojimąsi ir jų geografinį plitimą, manau, nebūtų labai keista manyti, kad viena iš prielaidų yra susijusi su Rusijos aktyvumo didėjimu“, – žurnalistams kalbėjo D. Šakalienė.

Anot politikės, patruliavimą Baltijos jūroje NATO sustiprino dėl to, kad Rusija „pakankamai aktyviai“ pereina nuo informacinių prie kinetinių operacijų regione, koordinuoja veiksmus su Kinija.

D. Šakalienė pridūrė, kad aljanso lygmeniu vis dar nepakankamai aktyviai reaguojama į Rusijos grėsmes.

„Jeigu žiūrėsime, kaip reaguojame, nevyniojant žodžių į vatą, į karo Ukrainoje situaciją, tai „per mažai, per lėtai, per vėlai“ yra tas principas, kuris vis dar galioja“, – tikino socialdemokratė.

Kalbėdama apie tai, ką pati Lietuva daro saugodama savo kritinę infrastruktūrą, D. Šakalienė sakė, kad šiemet institucijos ėmėsi tinkamų veiksmų, didindamos įsigijimus, stiprindamos tarpusavio bendradarbiavimą.

Visgi parlamentarė teigė, kad Lietuvai reikia didinti bendradarbiavimą su kitomis Baltijos regiono šalimis.

„Mano vertinimu ir nemažai kolegų vertinimu, (kas yra daroma dabar – ELTA), tai nėra pakankama ir reikia stiprinti apsaugą. Vienas iš dalykų – suvokimas, kad mes esame tas regionas, kuris yra šiaurės rytinis NATO flangas ir tai yra ne tik nacionalinių valstybių, bet viso aljanso klausimas. Tai tikrai turi būti išspręstas“, – aiškino D. Šakalienė.

ELTA primena, kad bendrovės „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius pranešė, jog sekmadienio rytą buvo pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos.

„Kabelis buvo nutrauktas sekmadienį ryte, Lietuvos laiku apie 10 val. Sistemos iškart pranešė, kad ryšio netekome. Toliau vyko tyrimas, aiškinimasis, buvo suprasta, kad jis yra pažeistas“, – LRT televizijai pirmadienį sakė A. Šemeškevičius.

Anot jo, interneto ryšį į Lietuvą „Telia“ perduoda trimis kabeliais, taigi, interneto pralaidumas dėl incidento buvo sumažėjęs trečdaliu. Pasak A. Šemeškevičiaus, ryšys vartotojams atkurtas apeinant gedimą

Kaip skelbia portalas „lrt.lt“, tuo metu dėl povandeninio telekomunikacijų kabelio gedimo duomenų perdavimas visiškai nutrūko tarp Suomijos ir Vokietijos. Beveik 1200 kilometrų ilgio kabelis yra vienintelė tiesioginė tokia jungtis tarp Suomijos ir Vidurio Europos ir eina kartu su kitomis svarbiomis infrastruktūros dalimis, įskaitant dujotiekius ir elektros kabelius.