„Neste Lietuva“: „78 % lietuvių nesutiktų“

Lietuvoje vis aktyviau diskutuojant apie tvarumo bei kovos su klimato kaita svarbą, šalies gyventojai atkreipia dėmesį ne tik į transporto priemonių tvarumą, bet ir į galimybę sumažinti vairavimo metu išmetamų emisijų kiekį. Bendrovės „Neste Lietuva“ inicijuotos apklausos metu išryškėjo ir tai, kiek už tvaresnę transporto energiją lietuviai pasiryžtų mokėti.

„Šių laikų technologijos leidžia rinktis iš vis daugiau tvaresnių alternatyvų įvairiose srityse – ne išimtis ir transporto sektorius. Elektrifikacijai reikšmingai prisidedant prie tvaresnio transporto populiarumo, pastebima, kad gyventojai vis dažniau renkasi ir kitus tvaresnius  pasirinkimus, pavyzdžiui, degalus iš atsinaujinančių žaliavų“, – sako „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė.

Vartotojams kaina lieka svarbi

Tyrimo duomenimis, pusei apklausoje dalyvavusių respondentų svarbu, kad transporto priemonė būtų draugiškesnė aplinkai. Taip dažniau nurodė moterys ir aukštąjį išsilavinimą įgiję gyventojai. Šiam aspektui dėmesio neskiria beveik ketvirtadalis (18 proc.) apklaustųjų. 

Pasak J. Matisonės, nors apklausos rezultatai rodo, kad vartotojams svarbu mažinti transporto taršą, dauguma Lietuvos gyventojų nėra linkę tam skirti papildomų lėšų.

„Tyrimo duomenimis, 78 proc. apklaustųjų nesutiktų mokėti daugiau už aplinkai draugiškesnę transporto energiją lyginant su įprastais degalais. Tačiau ateityje, didėjant tvarių transporto priemonių ir alternatyvių degalų pasiūlai, vairuoti aplinkai draugiškesnę transporto priemonę bus vis pigiau“, – prognozuoja bendrovės vadovė.

Tarp 17 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, kurie sutiktų mokėti daugiau už tvaresnę transporto energiją, dažniausias atsakymas buvo, kad jie galėtų išleisti iki 10 proc. daugiau, nei mokėdami už tradicinius degalus.

„Akivaizdu, kad būtina skubiai mažinti transporto išmetamų emisijų kiekį, todėl džiugu, kad jau yra vartotojų, norinčių prisidėti prie kovos su klimato kaita. Vienos sidabrinės kulkos, galinčios išspręsti šią didelio masto problemą, nėra, todėl kiekvienas veiksmas yra svarbus ir prisideda mažinant transporto emisijas“, – teigia J. Matisonė.

Tvari transporto priemonė – ne tik elektromobilis

Tyrimo metu, uždavus klausimą, kuris transporto energijos šaltinis jiems atrodo draugiškiausias aplinkai, respondentai nurodė, kad šį kriterijų geriausiai atitinka elektra. 

Kiti aplinkai draugiškesni transporto energijos šaltiniai po elektros, pasak tyrimo dalyvių – vandenilis ir degalai iš atsinaujinančių žaliavų. 

Apklausa taip pat parodė, kad svarbiausi motyvai, skatinantys lietuvius rinktis aplinkai draugiškesnes transporto priemones, būtų mažesnės elektromobilių (43 proc.) ir alternatyvių degalų (20 proc.) kainos.

„Paskutiniu metu pastebime itin išaugusį šalies vairuotojų susidomėjimą iš atsinaujinančių žaliavų pagamintu dyzelinu „Neste MY Renewable Diesel“ (HVO100). Stebėdami kintančius lietuvių įpročius ir tęsdami bendrovės įsipareigojimus kovojant su klimato kaita, nuo šių metų pradžios sumažinome šio dyzelino kainą ir užtikrinome jo prieinamumą daugelyje tinklo degalinių. Šis žingsnis paskatino lietuvius dar aktyviau išbandyti šiuos degalus – tiek grynus, tiek maišant su tradiciniu dyzelinu“, – sako J. Matisonė.

Iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų  pagamintas  dyzelinas „Neste MY Renewable Diesel“ viso gyvavimo ciklo metu išmeta iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD)*, palyginti su iškastiniu dyzelinu be biopriedų. Šių degalų cheminė sudėtis užtikrina efektyvų ir švarų degimą, todėl variklis išlieka švaresnis. Tai lemia, kad  dyzeliną iš atsinaujinančių žaliavų naudojantiems transporto priemonių parkams įprastai reikia mažiau techninės priežiūros. 

Bendrovės „Neste Lietuva“ užsakymu apklausą 2024 m. spalio mėnesį internetu atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimas reprezentuoja 18–75 m. amžiaus Lietuvos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 1016 respondentų.

*Duomenys: Apskaičiavimo metodas atitinka ES Atsinaujinančios energijos direktyvą II (ES) 2018/2001. ŠESD kiekio sumažėjimas skiriasi priklausomai nuo konkretaus regiono teisės aktų, kuriuose numatyta skaičiavimo metodika (pvz., ES RED II 2018/2001/ES Europoje ir JAV Kalifornijos LCFS JAV), taip pat nuo žaliavų, naudojamų gaminant produktą kiekvienoje rinkoje, asortimento.