„Gruodžio 24, 25 ir 26 d. Bauda nuo 240 iki 880 EUR“

Darbo kodekse įtvirtinta galimybė netrumpinti darbuotojui prieššventinės dienos, apmokant kaip už viršvalandinį darbą, darbo organizavimą švenčių laikotarpiu padarė lankstesnį ir aiškesnį tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, sako advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatė, vyresnioji teisininkė Indrė Mažeikaitė.

Prieššventinę dieną – anksčiau iš darbo

Darbo kodekse įtvirtinta net 16 švenčių dienų per kiekvienus kalendorinius metus ir jau anksčiau buvo nustatyta, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Tačiau iki šiol nebuvo aišku, ką daryti su tais darbuotojais, kuriems neįmanoma sutrumpinti darbo laiko prieššventinę dieną – ar jie gali dirbti netrumpinant darbo dienos trukmės ir kaip apmokėti už jų darbą nepažeidžiant Darbo kodekso reikalavimų? Pasitaikydavo ir taip, kad darbuotojas ir darbdavys tiesiog susitardavo, kad bus dirbamas viršvalandinis darbas, t. y. prieššventinė diena nebuvo trumpinama. Tačiau tokie susitarimai keldavo abejonių, nes Darbo kodeksas iki šiol nenumatė viršvalandžio opcijos.

Dabar Darbo kodeksas nustato, kad kai dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą darbuotojui yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę šiems darbuotojams dirbti prieššventinę dieną tiek pat, kiek įprastai, tačiau už 1 val. gauti didesnį apmokėjimą, o darbdaviams – organizuoti darbą nepertraukiamai, nepažeidžiant Darbo kodekso reikalavimų. Tai ypač aktualu gamybinėms įmonėms, prekybos centrams, kurie ir anksčiau taikydavo šią praktiką, tik tuomet nebuvo aišku, ar tokiais veiksmais nepažeidžiamos Darbo kodekso nuostatos.

Kiek trumpesnių darbo dienų bus kalėdiniu laikotarpiu?

Žinotina, kad jei kalendoriuje yra kelios iš eilės šventinės dienos, darbuotojų darbo laikas trumpinamas prieš kiekvieną jų (arba apmokamas kaip viršvalandinis). Pavyzdžiui, gruodžio 24, 25 ir 26 yra šventinės dienos, tad darbuotojas, dirbantis gruodžio 23, 24 ir 25 dienomis, bus laikomas dirbantis prieššventinėmis dienomis. Tai yra, darbo laikas turi būti trumpinamas viena valanda prieš kiekvieną iš nurodytų dienų arba už šią valandą apmokama kaip už viršvalandį.

Atkreiptinas dėmesys, kad prieššventinės dienos darbo trukmę privalu trumpinti (arba apmokėti kaip už viršvalandį) ir darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką (ne pilnu etatu). Darbo kodekse numatyta tik viena išimtis dėl prieššventinės darbo dienos trukmės trumpinimo, t. y., darbo laikas prieššventinę dieną nėra trumpinamas tik darbuotojams, kurie dirba pagal sutrumpintą darbo laiko normą. Tokių darbuotojų sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu, tarp jų, pavyzdžiui, yra mokytojai, dėstytojai, socialiniai pedagogai.

Analogiškas išaiškinimas taikomas net ir tiems darbuotojams, kurie per darbo dieną dirba tik vieną valandą. Galima situacija, kad prieššventinę dieną tokie darbuotojai iš viso neatliks darbo funkcijų, o jei atliks, jų darbas turėtų būti apmokamas kaip viršvalandinis darbas.

Tiek prekybos centrai, tiek gamybinės įmonės dažniausiai prašo darbuotojų dirbti švenčių dienomis. Tačiau ir darbdaviai, ir darbuotojai turi prisiminti, kad švenčių dienomis dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus tuos atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kai taip nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

Darbdaviams nesilaikant aukščiau nurodytų reikalavimų, įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo gali gauti baudą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą nuo 240 iki 880 EUR už darbo įstatymų pažeidimą.

Švenčių dienų sąrašas, prieš kurias turi būti trumpinamas darbo laikas 1 val. (arba apmokama kaip už viršvalandį):

sausio 1-oji – Naujųjų metų diena;

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;

sekmadienis ir pirmadienis – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienos;

gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena;

pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;

pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena;

birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena;

liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena;

rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);

lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena;

lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena;

gruodžio 24-oji – Kūčių diena;

gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.