„Plūstels pinigai. Lietuvoje kils nekilnojamojo turto kainos“

„Mums reiktų nusimatyti, kokiais atvejais mums leidžiama išeiti, su kokia suma ir kokiomis sąlygomis, o tada žmogus pats turi nuspręsti, kur jis nori investuoti. Vienam bus pirmas būstas, galbūt kažkas norės pasidengti pradinį įnašą, kažkas įmokas, bet tą sprendimą reikia palikti pačiam žmogui, nes tai yra jo pinigai“, – antradienį „LRT radijui“ kalbėjo I. Ruginienė.

Šį užmojį kritikuoja Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė, sakydamas, kad tokie planai panašesni į norą sugriauti visą antrosios pensijų pakopos sistemą.

„Kuo labiau būtų plečiamas ratas priežasčių, dėl kurių būtų galima nutraukti kaupimą antrojoje pakopoje, tuo akivaizdžiau, kad būtų tolstama nuo Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ir būtų artėjama prie pačios kaupimo sistemos sugriovimo mechanizmo“, – teigė jis.

Pasak konservatoriaus, priežastys pasitraukti iš kaupimo turi būti pagrįstos ir objektyvios, o būsto įsigijimas, jo manymu, neatitinka objektyvumo kriterijaus

„Suprantama, kad šis instrumentas buvo kurtas kaip ilgalaikė priemonė įtvirtinti stabilų ir labiau užtikrintą buvimą sulaukus senatvės pensijos, prisidėti prie, ko galbūt negalima per „Sodros“ sistemos, o dabar kuriamos paskatos gyventi šia diena, o ne galvoti apie savo ateitį“, – aiškino M. Lingė.

Politikas priminė apie jo atstovaujamos partijos teiktą pasiūlymą, kada gyventojas galėtų pagrįstai pasitraukti iš kaupimo.

„Kada ypatingai sudėtinga sveikatos būklė, kada yra sunki liga iš sunkių ligų sąrašo, ir kada yra netektas 70 proc. dalyvumas, tada yra labai objektyvu kodėl tas žmogus nebegali kaupti“, – teigė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė atsakė į kritiką teigdama, kad sistemos griauti Vyriausybė neplanuoja, o jai yra svarbiausia atliepti pagrįstus gyventojų lūkesčius, kurie nesutinka dalyvauti pensijų kaupime.

„Mūsų nėra tikslas sugriauti sistemą, mūsų tikslas patenkinti tuos poreikius, ypatingai tų žmonių, kurie automatiškai buvo įtraukti, kurie nepareiškė savo valios ir turi pagrįstų lūkesčių apsispręsti kitaip“, – aiškino I. Ruginienė.

Ministrė: gyventojai nepradės masiškai investuoti į nekilnojamąjį turtą

Anot agentūros „Ober-Haus“ senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, jeigu gyventojams būtų leidžiama nutraukti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje dėl būsto įsigijimo, tai potencialiai galėtų pakelti nekilnojamojo turto kainas.

„Pagalvokime, kiek pirmo būsto pirkėjų bus sukaupę kažką pensiniuose fonduose, turbūt tai bus jauni žmonės, kurie dar nėra nieko sukaupę, reikia dar suprasti kokio formato bus tas pakeitimas. Jei ne pirmam, o tiesiog nekilnojamam turtui įsigyti, tai be abejo, tai turės įtaką, nes į visokias investicijos formas plūstels pinigai“, – pažymėjo jis.

I. Ruginienė negalvoja, kad rengiama pertvarka lems padidėjusią paklausą būsto rinkoje, kadangi gyventojai iš kaupimo pasitraukti galės dėl įvairių priežasčių, o nebūtinai dėl būsto pirkimo. Pasak jos, gyventojai turi įvairių poreikių, kuriuos jie geriausiai žino patys.

„Mes darome prielaidas, kad (sukauptas lėšas – ELTA) pasiėmę žmonės visi pradės į nekilnojamąjį turtą investuoti. To tikrai nebus, bus įvairių pasirinkimų, ir kalbame ne tik apie pirmą būstą, kalbame ir apie tuos, kurie sukaupia ir jiems liko 10 metų iki pensijos, ir jie nėra dar išsimokėję būsto“, – teigė ji.

ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.

Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.