Lietuva turės ypatingą miestą. „Gali būti 1 000 000“

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Robertas Dargis tvirtina, kad Vilniui siekiant tapti tvaria sostine, reikalingi aiškūs ir ilgalaikiai plėtros planai. Anot jo, šiuo metu trūksta tiek informacijos ir planų, kokio dydžio miestu Vilnius bus po kelių dešimtmečių, tiek kaip plečiasi ir turėtų plėstis jo ekonomika.

„Pradėčiau nuo to, kiek mes įsivaizduojame Vilniuje bus gyventojų 2040 m. Paspėliokime. 700 tūkst., 800 tūkst.? Kiek gali Vilnius pritraukti žmonių? (...) Man atrodo, kad Vilnius tikrai gali užaugti iki milijoninio miesto“, – Lietuvos aštuonioliktajame urbanistiniame forume klausė R. Dargis.

„Niekas nežino, kas Vilniaus ekonomikoje vyko 10 metų. Čia kalbame apie visas investicijas, kiek jų, kas investavo. Tai šiandien dienai mes tikrai turime žinoti, kokie pinigai, kur jie investuojami, į ką juos norime pritraukti ir kaip sektoriai turėtų keistis 15-20 metų į priekį“, – aiškino jis.

Anot jo, tokie planai svarbūs prie augančio gyventojų kiekio ir besiglaudžiančių teritorijų pritaikant infrastruktūrą. Jis pabrėžia, kad gera ir efektyvi infrastruktūra yra vienas iš aplinkos kokybės gerinimo ir taršos mažinimo įrankių.

LPK viceprezidentas tvirtina, kad pagrindinis miesto vystytojas, tai savivaldos institucijos. Todėl, anot jo, miesto administracija turėtų suburti tarybos narius, juos delegavusias partija, architektų ir akademinės bendruomenės forumą, kuris nuolatos aptarinėtų miesto ateities planus bei problemas.

„Būtent ji. Ne „Citus“, ne „Hanner“, ne „Eika“, o pats miestas ir jo lyderiai. Miestas, miesto meras, turintis savo rankose viziją, kokį jis nori matyti miestą po 15-25 metų, yra pagrindinis miesto vystytojas“, – tvirtino LPK viceprezidentas.

„Mums reikia turėti tam tikrą cechą, kuriame tiek vystytojai, tiek architektai, tiek akademiniai žmonės galėtų interaktyviai dalyvauti miesto problemų sprendimuose. Atskirai reikėtų paminėti socialinius miesto augimo aspektus – profesionalių sociologų, socioekonomistų įtraukimas į miesto kūrimą leistų matyti miesto ateitį įvairių kartų miesto žmonių akimis“, – kalbėjo jis.

Taip pat, anot R. Dargio, miesto bendrasis planas turėtų būti peržiūrimas ir koreguojamas kas 2 metus, siekiant, kad šis atitiktų laikmečio pokyčius. Jo vertinimu, galima būtų įsteigti ir ombudsmeno institutą –arbitražą, kuris spręstų iškilusias problemas.

Be to, pasak jo, reikia apsispręsti, kokia mokestinė sistema įgalintų planuoti miesto valdyseną.

„Dažnai kalbame apie nekilnojamojo mokesčius be supratimo – aš įsitikinęs, kad mokesčiai ir turi būti tas instrumentas, užtikrinantis miesto gyvybingumą ir plėtrą. Tai yra mokestis už tą paslaugą, kuri, kaip kartais klaidingai galvojame, nieko nekainuoja“, – aiškino jis.

Sostinė neefektyviai išnaudoja plotus

LPK viceprezidentas taip pat pastebi, kad Vilniuje susiduriama su neefektyviu teritorijos ir plotų išnaudojimu. Jis pastebi, virš 600 tūkst. gyventojų Vilnius užima tokį plat plotą, kaip 1,6 mln. žmonių viršijanti Barselona.  

„Reikia suprasti, kad miestas, ypatingai miestas, kuris yra Lietuvos centras ekonomikos, tai ne vienkiemių sankaupa. (...) Pagal plotą Barselona ir Vilnius yra vienodi. Kiek gyventojų yra viename, kiek kitame? Pamatysite didžiulius skirtumus“, – tvirtino jis.

Be to, anot jo, būtina spręsti ir Vilniaus aplinkos kokybės klausimus ar efektyviai suplanuotos žaliosios zonos.

„Čia daug ką galime pasiekti dirbdami ranka rankon su vystytojais. Akumuliuotos, suplanuotos žalios teritorijos, kurių įveiklinimą galima padaryti sukooperavus lėšas būtų kaip alternatyva nenuilstamai kovai už vieno ar kito medžio išlikimą. Reikia suprasti, kad medžiai, kaip ir žmonės, užauga, pasensta ir miršta, o jei vienas medis neišvengiamai stabdo planingą miesto vystymą ir gali būti atsodintas, reikia kelti klausimą, kokia pozicija turėtų būti teisinga“, – pastebėjo jis.

Taip pat, pasak R. Dargio, reikėtų galvoti ir apie būsto įperkamumą, socialinius būstas, užtikrinant patogų gyvenimą sostinėje. Be to, planuojant sostinės ateitį privalu atsižvelgti ir į prie Vilniaus besiglaudžiančias, ten gyvenančius žmones, patogų jų susisiekimą su sostine.

„Reikia kalbėti apie būsto įperkamumą. Šiandien sunkiai einantys derinimo procesai sąlygoje, kad vystytojai negali pateikti produktų. O kas rinkos sąlygomis atsiranda vėliau? Puikiai žinote, kyla kainos“, – tvirtino R. Dargis.

„Kalbant apie Vilniaus ateitį, neišvengiamai reikia kalbėti apie besiglaudžiančias teritorijas. Turime puikią infrastruktūrą greitai pasiekti Vilnių. Ir jei kalbėti apie besiglaudžiantį Vilniaus rajoną ar net Trakus, Tai čia irgi gali vykti vystymas, susijęs su Vilniumi. Greitieji traukiniai leistų 15 min. susisiekimą. Ir tai leistų gyventi daug švariau aplinkoje“, – aiškino jis.