„Atsijungiame nuo Rusijos. Atvyksta NATO pajėgos“

Su žvalgybos ir saugumo tarnybomis saugumo situaciją regione dėl kabelių nutraukimo Baltijos jūroje aptaręs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas teigia, kad Lietuva turi pakankamai resursų priešiškų valstybių hibridinėms ir kinetinėms atakoms savo teritoriniuose vandenyse atremti.

„Ką išgirdome (…) tiek iš mūsų karinių jūrų pajėgų, tiek ir (Valstybės – ELTA) sienos apsaugos tarnybos, kad tie pajėgumai yra, žmonės yra treniruoti, resursų yra duodama pakankamai, bendradarbiavimas tarp šių institucijų, saugumo institucijų taip pat vyksta. Tai tikrai nuteikia, manau, optimistiškai“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė G. Jeglinskas.

Visgi, pasak jo, nors resursų paskirstymas tarp partnerių yra sudėtingesnis procesas, stebėjimus Baltijos jūroje pradės NATO aljanso laivai, Jungtinės ekspedicinės pajėgos, vadovaujamos Didžiosios Britanijos.

„Tarptautiniu lygmeniu čia jau kita kalba yra, bet vėlgi, pats NATO pradeda pratybas. (…) Matysime, kai pradės veikti, tai yra (…) daugiau negu 10 ruožų, kuriuose tas patruliavimas bus vykdomas, tai turbūt veiks kaip labiau atgrasantis faktorius, jie galės lydėti, stebėti, jie turi ir antvandeninius, ir povandeninius sugebėjimus pamatyti, kas vyksta“, – tikino jis.

Anot G. Jeglinsko, ateityje Rusijos „šešėlinio laivyno“ provokacijų regione daugės, tačiau šalies institucijoms būtina pasitikėti vienos kitomis, siūlyti reikalingus teisės aktų pokyčius Seimui, kuris, pasak NSGK pirmininko, pasiryžęs juos apsvarstyti skubos tvarka.

„Esmė buvo susikviesti visas institucijas, kad kalbėtume kartu, suprastume tą paveikslą ir padidintume pasitikėjimą vieni kitais. (…) Mes visą laiką pasirengę išgirsti, kokių reikia teisinių pakeitimų, ateikite su tais pakeitimais, tai tikrai bus prioritetas. (…) Seimas yra ta įgalinanti institucija, kuri leis priimti tam tikrus įstatymus, kurie bus svarbūs šių objektų apsaugai“, – sakė parlamentaras.

Jis pridūrė, kad Rusijos tikslas yra gauti pajamų iš naftos pardavimo, laivais ją gabenant Baltijos jūroje, tačiau naudoja pasenusius laivus, kurie kelia riziką jūros dugne esančiai infrastruktūrai.

„Kapitonai ir įgulos, kurie valdo tuos laivus, yra nepatyrę, todėl tų incidentų tikrai turbūt nemažės“, – pažymėjo G. Jeglinskas.

Posėdyje taip pat aptarta praėjusių metų pabaigoje Lietuvos išpirkto suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo „Independence“ saugumo situacija, kitos grėsmės, Baltijos valstybėms vasarį atsijungiant nuo rusiškos elektros sistemos BRELL ir sinchronizuojantis su Vakarų tinklais.

„Ačiū Dievui, atsijungiame nuo Rusijos – (aptarėme – ELTA), kokie veiksmai yra įmanomi, kokių veiksmų dezinformacinėje arenoje, hibridinėje arenoje, kinetinėje arenoje gali griebtis Rusija“, – pabrėžė G. Jeglinskas. 

ELTA primena, kad šventinę savaitę nustojo veikti Baltijos jūroje esantys povandeniniai elektros ir telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją.

Šalis jungia du „EstLink“ kabeliai – 350 MW ir 650 MW jungtys. Gruodžio 25 d. 12.26 val. dėl avarijos buvo išjungta nuolatinės srovės 650 MW jungtis „EstLink 2“.

Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 d. be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje. Šį pirmadienį pranešta, kad kol kas suremontuoti tik telekomunikacijų kabeliai.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas socialiniame tinkle „X“ paragino užkirsti kelią Rusijos šešėlinio laivyno laivų keliamai rizikai.

Lapkritį Baltijos jūroje taip pat fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad įtarimą keliančius laivus Baltijos jūroje galima būtų stebėti atidžiau, o laivams priartėjus prie kritinės infrastruktūros objektų – juos palydėti bei patruliuoti, skirti technologinių priemonių jų veiksmų sekimui.

Pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) lygmeniu taip pat siūlė kelti klausimą dėl sankcijų įvedimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.

Premjeras Gintautas Paluckas taip pat yra sakęs, kad grėsmėms regione suvaldyti Baltijos ir Skandinavijos valstybės kuria bendrą veiksmų planą.