„470 000. Lietuvoje permoka už elektrą. 6 kartus“

Lietuvoje itin sparčiai augant gaminančių vartotojų skaičiui, visi vartotojai gali džiaugtis mažesnėmis elektros energijos kainomis ir didesne šalies energetine nepriklausomybe. Tačiau dėl to gali mažėti nepriklausomų tiekėjų pelnai ir pastarieji siekia šią schemą pertvarkyti į sau palankią.

Per beveik trejus pastaruosius metus, kuomet Rusija užpuolė Ukrainą ir sukėlė didžiausią humanitarinę krizę nuo antrojo pasaulinio karo laikų, energetinių išteklių kainos buvo itin aukštos. To pasekmė – ir elektros energijos kainos pasiekė iki šiol nematytas aukštumas, kartais siekiančias net 4 eurus už kilovatvalandę.

Kartu tai lėmė ir tai, kad vartotojams tapo itin patrauklu tapti gaminančiais vartotojais. Nuo 2022 m. pradžios gaminančių vartotojų skaičius išaugo 6 kartus, ir šiandien jau reikšmingai viršija 120 tūkstančių. Tai leido patiems gaminantiems vartotojams kasmet sutaupyti šimtus, kartais – ir tūkstančius eurų. O šie sutaupytas lėšas, tikėtina, išleido Lietuvoje, taip prisidėdami prie visos Lietuvos ekonomikos augimo.

Bet tuo gaminančių vartotojų sukuriama nauda neapsiribojo. Be to, kad pasigamino sau elektros energijos, 2024 m. į tinklą pateikė daugiau nei 8 proc. viso Lietuvoje suvartoto elektros kiekio. Dėl to elektros energijos kaina reikšmingai sumažėjo visiems vartotojams.

Tačiau ne visi Lietuvoje yra patenkinti augančių gaminančių vartotojų skaičiumi. Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai jau ne vienus metus samdo lobistus, kurie skleidžia tikrovės neatitinkančius teiginius apie neva gaminančių vartotojų generuojamus nuostolius ir bando sukiršinti gaminančius vartotojus su vartotojais.

Pradėkime nuo to, kad gaminančių vartotojų į rinką pateikiami elektros energijos kiekiai kaip ir bendras vartojimas rinkoje yra gana tiksliai prognozuojami ir tokį tiekimą galima susiplanuoti bei suderinti su vartojimu.

Absoliuti dauguma buitinių vartotojų turi sudarę fiksuotos kainos sutartis ir nepriklausomi elektros tiekėjai gali pelningai parduoti iš gaminančių vartotojų gaunamą elektros energiją. Gauto uždarbio pilnumoje pakanka grąžinant gaminančių vartotojų į tinklą pateiktas kilovatvalandes, ypač žinant, kad grąžinimai dažnai būna žiemos pabaigos ar ankstyvo pavasario metu, kai tradiciškai elektros energijos kainos rinkoje būna žemiausios.

Net jeigu ir būtų kažkokie menami kaštai, susiję su gaminančių vartotojų aptarnavimu, įtraukti į nepriklausomų elektros energijos tiekėjų kainas, visi vartotojai vis tiek moka mažiau dėl gaminančių vartotojų patiektos elektros energijos. Tą pripažįsta ir nepriklausomų elektros energijos tiekėjų samdomi lobistai.

Tad kodėl nepriklausomi elektros energijos tiekėjai siekia pakeisti situaciją? Paprasta – apmokestinus gaminančių vartotojų į tinklą teikiamą elektros energiją, būtų sukurtas naujas ir pastovus pajamų šaltinis. Taip pat iš rinkos nusipirkti pigią saulės elektrinių pagamintą elektrą ir parduoti už gerokai brangesnę fiksuotą kainą yra pelningiau, kai po to nereikia gaminančiam vartotojui grąžinti jo elektros pagal dabar buitiniams gaminantiems vartotojams galiojančią dvipusės apskaitos (angl. net metering) sistemą. Tikėtina, kad pakeitus galiojančią sistemą dėl mažos konkurencijos Lietuvos elektros energijos tiekimo rinkoje, pokyčių vartotojai nesulauktų, o didžiąją dalį dabar gaminančių vartotojų gaunamų naudų perimtų nepriklausomi tiekėjai.

Nuo 2022 m. balandžio 1 d. Lenkijoje gaminantiems vartotojams pradėjus taikyti grynojo atsiskaitymo (angl. net billing) sistemą, naujų gaminančių vartotojų skaičius drastiškai krito. Tokia pati situacija nutiko ir pernai Latvijoje.

Verta pažymėti, kad dalis nepriklausomų tiekėjų pastaruosius kelerius metus veikė ne visai sąžiningai. Pernai liepą Konkurencijos taryba skyrė baudą elektros tiekėjai „Enefit” už įstatymo pažeidimą, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba elektros tiekėjai „Elektrum Lietuva” – už nesąžiningą komercinę veiklą. Prieš mažiau nei mėnesį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo įmones „Enefit”, „Elektrum Lietuva” ir „Ignitis” grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų neteisėtai pareikalautų mokesčių ar netesybų už sutarčių nutraukimą ar tiekėjo keitimą.

O ne visai etiška veikla ir toliau yra vykdoma. Pernai VERT paskelbtais duomenimis, net apie 470 tūkst. vartotojų Lietuvoje permoka už elektros energiją. Yra net tokių, kurie moka daugiau nei 57 centus už kilovatvalandę. Kaip būtų galima tokią nepriklausomų elektros energijos tiekėjų poziciją pavadinti? Pasipelnymu, lupikavimu ar net sukčiavimu? Panašių, vienai pusei nenaudingų santykių yra nuosekliai siekiama ir su gaminančiais vartotojais. Dar praeitais metais dalis nepriklausomų elektros tiekėjų pradėjo keisti sutartis su gaminančiai vartotojais, kad galėtų mokėti vos 1 centą už kilovatvalandę kaip kompensaciją už nepanaudotą elektros energiją, kuomet ji aiškiai yra verta gerokai daugiau.

Norėtųsi tikėti, kad naujasis Seimas ir vyriausybė nesileis lobistų apkvailinami ir išlaikys dvipusės apskaitos buitiniams gaminantiems vartotojams sistemą. Nes tai lems ne tik gaminančių vartotojų ateitį ir nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos siekio turėti 300 tūkst. gaminančių vartotojų įgyvendinimą, bet ir energijos demokratijos principų išlaikymą, – kad nauda iš atsinaujinančios energetikos vystymo tektų visiems tą norintiems daryti, o ne tik saujelei vystytojų, tarp kurių vieni didžiausių yra Lietuvoje veikiantys nepriklausomi elektros tiekėjai.

Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas ir Vartotojų aljanso tarybos narys