Didžiulis smūgis Lietuvai. „120. Politika žlugo. Patekome į 2-ąją kategoriją“

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dirbtinio intelekto (DI) lustų eksporto ribojimas neturėtų stabdyti šios technologijos plėtros Lietuvoje, po pokalbio su JAV ambasadore Lietuvoje teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. Tuo metu JAV ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald sako, kad ribojimai taikomi tik importuojant išskirtinai didelius lustų kiekius.

„Apsikeitėme matymu, kad šis sprendimas nėra skirtas kažkuria apimtimi prieš Lietuvą. Bet pokalbio metu pabrėžiau, kad, Lietuvai auginant sektorių ir rinkas, tai neturėtų tapti kažkokiu ribojančiu aspektu. Ir apsikeitėme matymu, kad tokių intencijų Lietuvos atžvilgiu nėra“, – ketvirtadienį po susitikimo su JAV ambasadorė teigė L. Savickas.  

„Nesitikime, kad šis apribojimas veiks Lietuvą. Iš tikrųjų didžioji dalis pirkėjų nepastebės pokyčio. Jis taikomas tik toms bendrovėms, kurios nori importuoti išskirtinai didelius lustų kiekius. Ir pačios Lietuvos verslai yra pabrėžę, kad dėl to nesitiki problemų“, – aiškino K. C. McDonald. 

Ambasadorė paaiškino, kad sprendimas dar bus derinamas 120 dienų, o šiuo laikotarpiu ribojimo sąlygos bus derinamos su sąjungininkais, tarp jų ir Lietuva. 

„Labai svarbu Lietuvai išreikšti tą poziciją. Manau tą ir padarysime per numatytą laikotarpį“, – patikino L. Savickas. 

Anot ministro, nors šiuo metu ribojimas nepaveiks Lietuvos, jis turėtų būti atsižvelgiamas remiantis Lietuvos DI sektoriaus augimo planais. Jo vertinimu, tokios derybos su JAV galėtų vykti ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu.

„Žiūrint į perspektyvą, ekonomikai keliamus uždavinius ir kaip ji turėtų transformuotis, norėtume, kad ateityje DI sektorius užaugtų dar didesnis, turintis tokius pajėgumus, apie kuriuos kalba pirmos kategorijos valstybės. Todėl, mano matymu, sprendimas galėtų būti tikslinamas ir peržiūrimas. Kitos ES valstybės pradėjo reaguoti, tad gal bus bendros iniciatyvos“, – aiškino jis. 

JAV ambasadorė pabrėžė, kad Lietuva išlieka patikima sąjungininke, o sprendimas jos neįtraukti į valstybių, kurioms ribojimas netaikomas sąrašą, neatspindi pokyčių santykiuose. 

„Lietuva išlieka pavyzdine sąjungininke ir patikima partnere. Šis ribojimas neatspindi mūsų santykių. Ir taip pat noriu pabrėžti, kad Lietuvos nuomonė mums rūpi“, – tikino K. C. McDonald. 

JAV Baltųjų rūmų paskelbta informacija, pritaikius DI lustų ribojimus, valstybės bus suskirstomos į tris kategorijas. Į pirmąją kategoriją, DI lustų eksportas į kurias nebus reguliuojamas, patenka artimiausi sąjungininkai – Australija, Belgija, Kanada, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Japonija, Nyderlandai, Naujoji Zealandija, Norvegija, Pietų Korėja, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. 

Į antrąją kategoriją patenka didžioji dalis pasaulio valstybių, jos galės per kartą importuoti lustų kiekį, kurių pajėgumas prilygsta 1,7 tūkst. galingų grafinių procesorių. Baltieji rūmai pabrėžia – didžioji dalis pasaulyje vykdomų lustų užsakymų patenka į šią kategoriją. Pagal dabartinius planus, į tokią kategoriją patektų ir Lietuva. 

Tuo metu trečiosios kategorijos valstybėms, įsigaliojus apribojimui, bus draudžiamas bet koks DI lustų importas. Tai, pasak Baltųjų rūmų, šalys į kurias jau dabar draudžiama vežti karinę technologiją, tokios kaip Rusija ir Kinija. 

Jungtinių Amerikos Valstijų administracijai paskelbus apie dirbtinio intelekto lustų eksporto ribojimą, kuris taikomas ir Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tokį sprendimą vertino kaip praeitos Vyriausybės vykdytos užsienio politikos Kinijos ir Taivano atžvilgiu nesėkmę. 

„Tai kelia nuostabą. Mes demonstravome tokią šiltą betarpišką draugystę, bet, kaip matėme, nei lustų gamykla čia atsirado, nei mes tapome tarp tų šalių, kurios turi išimtis kaip draugiškos šalys“, – trečiadienį Tv3 žinioms kalbėjo S. Skvernelis.

„Matome, kad tai buvo galbūt daugiau skirta politinei retorikai ir kažkam tai galbūt vieną kitą medalį užsikabinti kaip politikui“, – svarstė jis.

Į svarstymus, kad ribodama DI lustų eksportą JAV siekia apsisaugoti, kad šios technologijos nepatektų į Kiniją ar Rusiją, Seimo pirmininkas tvirtina, kad tai netiesa. Pasak jo, Lietuvos saugumo tarnybos sėkmingai užkerta kelią šių šalių žvalgybos veiklai šalyje.

„Mūsų veiksmai, kurie valstybės padaryti, Valstybės saugumo departamento žingsniai, labai stipriai apsunkino galimybę priešiškų šalių žvalgybai dirbti čia šalyje. Tai yra netiesa, jeigu taip parašyta“, – aiškino jis.