Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Lietuva

„118 ruožų. Lietuvai gresia ES sankcijos“

2025-02-01 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (55)
    Share

„Neryje yra labai daug buveinių.“


© Plaukiu lt 89 (stop kadras) | www.youtube.com

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pasigirdus kalboms apie galimybę Vilnių su Kaunu sujungti Neries upe, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas trečiadienį kreipėsi į aplinkos ministrą Povilą Poderskį. Politikas prašo ministerijos įvertinti, ar šiuo metu Neries upė turi pakankamą teisinę apsaugą, užtikrinančią, kad nebūtų pradėti savavališki upės gilinimo darbai. 

Pasak L. Jonausko, upės teisine apsauga sunerimta po pasklidusių žinių apie siekius Vilnių ir Kauną sujungti vandens keliu ir tam atsiradusį poreikį gilinti Neries upę. 

„Kreipiausi į aplinkos ministrą, kad jis informuotų, ar Neries upė yra pakankamai teisiškai apsaugota, ar šiuo metu nėra kokių teisinių spragų bei landų, kad Neries vagos gilinimo darbai būtų pradėti nepaisant visuomenės bei kompetentingų institucijų nepritarimo“, – Eltai sakė Seimo narys L. Jonauskas. 

„Ne tik visuomenė, bet ir aplinkosaugininkai yra sunerimę dėl paskleistų gandų apie planus Neries upę pritaikyti logistikai. O tai iš esmės reikštų Neries upės sunaikinimą. Šiuo metu tokie planai, nuskambėję iš Vilniaus miesto mero bei Vidaus vandens kelių direkcijos, yra labiau fantazijos, užrašytos šakėmis ant vandens. Tokių planų nėra šios Vyriausybės programoje ar prioritetuose“, – akcentavo jis.

Jo nuomone, intensyvi laivyba bei logistika Neries upe nesuderinama su aplinkosauga. 

„Jei būtų pradėti Neries upės gilinimo darbai, o jų metu sunaikintos natūraliai upei būdingos rėvos – seklumos ar slenksčiai upės vagoje, būtų sunaikintos ir svarbios „Natura 2000“ buveinės. Šiandien Neries upė yra unikali visoje Europoje dėl čia neršiančių lašišų. Valstybė daug investavo į įvairių žuvų populiacijos upėje atkūrimą. Sunaikinus Neries rėvas, bus sunaikintos ir žuvų nerštavietės. Gaila, kad kažkas taip nuvertina unikalius mūsų valstybės gamtos turtus, kurdami planus, kurie pražudytų unikalią upę ir jos ekosistemas“, –  sako L. Jonauskas. 

 

Pasak jo, Vidaus vandens kelių direkcija 2023 metais atliko Neries upės batimetrinius matavimus nuo Kauno iki Nemenčinės ir įvertino upės vagos pertvarkymo darbų apimtis. Skaičiuojama, kad norint pasiekti laivybai tinkamą gylį ir pradėti upę naudoti kaip vidaus vandenų kelią, sujungiantį Kauną ir Vilnių, reikėtų perkasti 118 upės ruožų, kurių ilgis sudarytų apie 40 km. Parlamentaro duomenimis, perkasti reikėtų 107 ha upės dugno. 

Kaip ELTA jau skelbė, prieš keletą savaičių Vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas tinkalaidėje politika.lt sakė neabejojantis, kad turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir nesudėtinga. Be to, anot jo, esama svarstymų ilginti vandens kelius ir iki kitų miestų – pavyzdžiui, Pabradės ar Ruklos, kur yra įsikūrę kariniai poligonai. 

Reaguodamas į tokias kalbas, aplinkos ministras Povilas Poderskis yra sakęs, kad šis direkcijos siūlymas yra „stipriai nepamatuotas“.

 

„Neryje yra labai daug buveinių, ji įtraukta į „Natura 2000“ saugomų teritorijų sąrašą. Jeigu ją stipriai keisime, o toks projektas reikalautų labai stiprių pokyčių, tai ne tik sugriausime ištisas ekosistemas, bet ir bus taikomos, tikėtina, sankcijos iš Europos Sąjungos“, – portalui LRT pabrėžė ministras.

Vidaus vandens kelių direkcijai užsiminus apie galimybę Vilnių su Kaunu sujungti Neries upe, aplinkos ministras Povilas Poderskis teigia, kad šis direkcijos siūlymas yra „stipriai nepamatuotas“.

„Neryje yra labai daug buveinių, ji įtraukta į „Natura 2000“ saugomų teritorijų sąrašą. Jeigu ją stipriai keisime, o toks projektas reikalautų labai stiprių pokyčių, tai ne tik sugriausime ištisas ekosistemas, bet ir bus taikomos, tikėtina, sankcijos iš Europos Sąjungos“, – portalui LRT.lt pabrėžė ministras.

P. Poderskio teigimu, jei norima suaktyvinti laivybą, tą padaryti galima pirmiausia dėmesį skiriant vadinamajam Žirmūnų žiemos uostui.

 

„Laivyba Nerimi Vilniaus mieste galėtų būti ir ji jau vyksta, plaukia baidarės, mažesni laiveliai, yra žiemos uostas. Jeigu norime paskatinti laivybą, tai galbūt reikėtų nuo tokių projektų ir pradėti – žiemos uostą tvarkyti, žiūrėti, kaip ten galima pritaikyti dabartinę infrastruktūrą ir kaip būtų galima į tą upę įsilieti tvariai“, – sakė politikas.

ELTA primena, kad prieš keletą savaičių Vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokuras tinkalaidėje politika.lt sakė neabejojantis, kad turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir nesudėtinga.

Be to, kaip pastebėjo V. Vinokurovas, esama svarstymų ilginti vandens kelius ir iki kitų miestų – pavyzdžiui, Pabradės ar Ruklos, kur yra įsikūrę kariniai poligonai. Direkcijos vadovas pažymėjo, kad tokios perpektyvos yra aptartos su Lietuvos kariuomene, o didesnio dėmesio sulaukta tuomet, kai Vokietija įsipareigojo į šalį atsiųsti brigados dydžio karinį vienetą.

 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(0)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
170(0)
61(0)
49(2)
43(0)
34(0)
31(0)
26(0)
25(1)
23(0)
15(1)
Savaitės
213(1)
203(0)
200(0)
187(0)
182(0)
Mėnesio
315(3)
313(7)
302(0)
300(2)
299(2)