„1 ct/kWh.“ Lietuvoje siūlo energetikos revoliuciją

Dalijimasis elektros energija suteiktų naujų galimybių tiek vartotojams, tiek gaminantiems vartotojams, taip pat paskatintų atsinaujinančių energijos bendrijų vystymąsi.

Visų pirma, kas tas dalijimasis elektros energija? Tai procesas, kurio metu gaminantis vartotojas už dyką arba už kažkokį mokestį perleidžia savo pagamintą elektros energiją. Augant gaminančių vartotojų skaičiui, kurių jau daugiau nei 125 tūkstančiai, vis labiau didėja poreikis dalintis elektros energija, nes dalis gaminančių vartotojų pasigamina daugiau energijos, nei suvartoja. Tai tapo itin aktualu po to, kai pernai dalis nepriklausomų elektros energijos tiekėjų gaminantiems vartotojams už nepanaudotos elektros energijos likutį pradėjo taikyti vos 1 cento už kilovatvalandę kompensaciją.

Pernai net 38 Seimo narių grupė užregistravo atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisintas gaminančių vartotojų dalijimasis elektros energija su artimaisiais giminaičiais. Šiuo metu paruoštoje Vyriausybės išvadoje yra nepritariama tokioms pataisoms, tad problema ir toliau lieka aktuali.

Ne visi gali būti gaminančiais vartotojais, pvz., dėl tam netinkamo stogo ar finansinių barjerų, ir gauti tiesioginės naudos iš atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros. Tačiau dalijimasis elektros energija tai išsprendžia. Pavyzdžiui, gaminantis vartotojas gali parduoti tuo metu pagamintą, bet nesuvartotą elektros energiją kaimynui, kuris nėra gaminantis vartotojas, už gerokai mažesnę kainą nei dabar nepriklausomų elektros energijos tiekėjų taikomi tarifai. Gaunama abipusė nauda.

Dalijimasis elektros energija gali vykti ir tarp energijos bendrijos narių. Šiuo metu dažniausiai pasirenkamas energijos bendrijų modelis, kuris veikia kaip nutolęs saulės elektrinės parkas su fiksuotomis elektrinės dalimis, priskirtomis bendrijos nariams. Nariams tarpusavyje dalijantis elektros energija – optimizuojamas vartojimas – nevartojantys elektros nariai pasidalina su tais, kurie tuo metu vartoja.

Atsiradus galimybei dalytis elektros energija, naudą pajustų visi vartotojai, nes būtų galima daugiau pagamintos elektros energijos suvartoti vietoje, pvz., tarp kaimynų, – sumažėtų tinklų apkrova ir tinklų išlaikymo kaštai visiems vartotojams. Tą patvirtina ir prieš kelis metus Briuselio regiono energijos reguliuotojo atlikta energijos dalijimosi kaštų-naudos analizė.

Dėl sukuriamų papildomų naudų vartotojams dalijimasis elektros energija įteisintas ne vienoje ES valstybėje. Pavyzdžiui, Nyderlanduose dar 2018 m. atsirado pirmosios platformos apjungiančios gaminančius vartotojus su vartotojais. Kitas puikus pavyzdys – Austrijoje, kur energijos bendrijų skaičius per penkerius metus gerokai viršijo tūkstantį, – ten bendrijos nariai gali laisvai pasirinkti dalijimosi elektros energija modelį, kuris labiausiai atitinka narių vartojimą. Prie tos pačios įtampos skirstomojo tinklo prisijungę bendrijos nariai moka iki 64 proc. mažesnį skirstymo tarifą.

Rinkos dalyviai laukia, kol bus įteisintas dalijimasis elektros energija, tačiau kad veikimas būtų efektyvus, pokyčių reikia ir daugiau. Pradžioje turėtų būti suteikiama teisė vartotojams turėti daugiau nei vieną elektros energijos tiekėją. Elektros energijos skirstymo tarifai taip pat turėtų būti keičiami, kuomet elektra persiunčiama nedideliu atstumu. Ir galiausiai, turėtų būti leidžiama gaminantiems vartotojams ir energijos bendrijoms dalytis elektra išlaikant abipusę apskaitą.

Priėmus visus šiuos pakeitimus, galima tikėtis, kad gaminančių vartotojų ir energijos bendrijų skaičius toliau nuosekliai augs ir jau po penkerių metų pasieks nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtą tikslą – 300 tūkstančių.

Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas ir Vartotojų aljanso tarybos narys