„Juodžiausias scenarijus Lietuvai, Latvijai, Estijai. Žmonės turi būti pasiruošę“

Baltijos šalių energetikos sistemoms kitos savaitės pabaigoje pradėjus veikti sinchroniškai su Vakarų Europa, energetikos infrastruktūros apsauga turės būti stiprinama, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.

„Prezidentas akcentavo, kad ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas energetinės infrastruktūros atsparumui užtikrinti. Akivaizdu, kad reikia ne vienai dienai, ne vienam momentui, tačiau tai turi būti tęstinis procesas“, – po Gitano Nausėdos ir energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno susitikimo penktadienį žurnalistams sakė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba.

Jo teigimu, ateityje bus privalu rūpintis didesne šios infrastruktūros apsauga.

„Nepriklausomai nuo sinchronizacijos projekto eigos, turime užtikrinti mūsų kritinės infrastruktūros apsaugą“, – po susitikimo sakė Ž. Vaičiūnas.

„Kiek tai susiję su mūsų pastangomis, su Europos Komisija bendromis pastangomis – kabelių apsauga, kita infrastruktūra“, – pridūrė jis.

Pasak R. Dilbos, Ž. Vaičiūnas prezidentui pristatė situaciją, atliktus bei likusius pabaigti sinchronizavimo darbus, rizikas ir jų valdymo priemones.

Savo ruožtu ministras patikino, jog šalys pasiruošė „visiems juodžiausiems scenarijams“ ir nebus jokių elektros tiekimo sutrikimų. Tačiau jis neatmetė, kad artėjant vasario 8-ajai gali pasitaikyti naujų dezinformacijos atvejų, kaip, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje.

„Dezinformacijos pasitaikė Latvijoje ir Estijoje, laiptinėse buvo iškabinti lapeliai, kad po sinchronizacijos gali sutrikti elektros tiekimas ir kad žmonės turėtų būti tam pasiruošę. (...) Tie dalykai buvo paneigti“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas, pridūręs, kad panašių įvykių Lietuvoje nebuvo.

Jis taip pat pakartojo, kad procesas neturės jokios neigiamos įtakos elektros rinkai: „Sinchronizacijos įtaka elektros kainoms yra visiškai minimali, praktiškai nulinė.“

Ž. Vaičiūnas, be kita ko, teigė, jog elektros kaina Lietuvoje dėl sinchronizavimo galėtų padidėti apie 0,1 cento už kilovatvalandę.

„Čia tas aukščiausiais kainos scenarijus. Ateityje ta balansavimo kaina, be abejo, mažėtų dėl to, kad rinkoje atsiras vis daugiau balansavimo pajėgumų“, – tikino ministras.

Jis pabrėžė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sinchronizavimui ruošėsi 18 metų: „Mūsų energetikos sistema yra kaip niekada stipri.“

Planuojama, kad vasario 8-ąją Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą. Vasario 9 dieną jos pradės veikti sinchroniškai su Europos tinklais.

Praėjusį penktadienį Rygoje susitikę už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai tikino, kad gyventojai sinchronizavimo nepajus, o valstybės taps stipresnės, nes susijungs su partneriais Europoje, pasunkės Rusijos galimybės energetiką naudoti kaip ginklą.