„23.59 val. 11 su Baltarusija. 6 su Kaliningradu“

BRELL nebeliko

Po sinchronizacijos Lietuva, Latvija ir Estija prisijungs prie didžiausio pasaulyje sinchroninio tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse. 

Formaliai bendros Baltijos šalių elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija sutartis (BRELL) baigė galioti penktadienį 23.59 valandą.

„Tiek teisiškai, tiek praktiškai mes jau nesame BRELL dalimi“, – šeštadienį pažymėjo Ž. Vaičiūnas.

„Daug dešimtmečių veikėme sinchroniškai su Rusijos sistema, buvome priklausomi nuo jos dažnio valdymo ir jautrūs galimiems trikdžiams. Dabar žengiame į naują etapą – tokį, kuriame kursime šviesią, stiprią, saugią ir energetiškai laisvą ateitį“, – sakė energetikos ministras.

Gaminasi pačios

Atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų sistemos Baltijos šalių elektros energijos poreikis užtikrinamas vietos elektrinių ir jungtimis su Lenkija, Švedija ir Suomija.

Izoliuoto darbo bandymo metu trijų Baltijos šalių operatorėms – „Litgrid“, Latvijos AST bei Estijos „Elering“ – savarankiškai valdant sistemos dažnį bus tikrinamas jos atsparumas įvairiems trikdžiams, pasirengimas veikti izoliuotai, atliekami dažnio ir įtampos stabilumo testai. Pasak R. Masiulio, 7 iš 8 testų bus atlikti Lietuvoje. 

Sistemos dažnį trys operatorės koordinuotai valdys savo centruose. Tiek savaitgalį, tiek po to Lietuvoje dažnis bus valdomas Viršuliškėse esančiame „Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų saugos centre.

Pasak „Litgrid“, izoliuoto darbo bandymo metu didžioji dalis elektros bus gaminama vietos šaltinių – saulės ir vėjo jėgainių, hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių. Lietuvoje  parengti veikti Lietuvos elektrinės 8 ir 9 blokai, Panevėžio bei Mažeikių „Orlen Lietuvos“ elektrinės.

R. Masiulis teigė, kad šeštadienį gali būti pagaminta daugiau saulės energijos nei įprastą žiemos dieną: „Reikės paprašyti kitų generatorių, kad mažiau gamintų, nes galime turėti elektros perteklių“. 

Pasak D. Matelionio, sekmadienį prognozuojama mažesnė vėjo gamyba, todėl turės būti padidinta gamyba dujinėse jėgainėse. 

Jo teigimu, vykstant izoliuoto darbo bandymui, apriboti povandeninės jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ bei Estijos–Suomijos jungties „Estlink1“ pralaidumai. 

Rusiškos elektros nepirko 

Nors Lietuva, Latvija ir Estija rusiškos ir baltarusiškos elektros nebeperka jau kelerius metus, jos iki šiol dar veikė rusiškoje IPS/UPS sistemoje, kurios dažnis centralizuotai reguliuotas Maskvoje.

Iš Lietuvoje pastaraisiais metais buvusių 11 linijų su Baltarusija prieš atjungimą veikė viena, iš šešių su Kaliningrado sritimi – trys. Jau vasarį numatoma pradėti jų išmontavimą.

Paraišką jungtis prie kontinentinės Europos tinklų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai tuometinei tarptautinei elektros perdavimo koordinavimo sąjunga (UCTE) pateikė dar 2007 metais.

Iš viso investicijos į sinchronizavimą siekia daugiau nei 1,6 mlrd. eurų, iš kurių apie 1,2 mlrd. eurų, arba 75 proc. visų kaštų – Europos Sąjungos (ES) finansavimas. Lietuvoje investuota 0,7 mlrd. eurų.