„1,5 mln. karių. Vakarų kryptimi.“ Gresia katastrofa

Lietuvos žvalgybai perspėjus, kad per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog nereikėtų gąsdinti žmonių.

„Dabartinis planavimas toks, koks yra suplanuotas ir patvirtintas Valstybės gynybos taryboje, yra pakankamas atliepti toms grėsmėms, kurios šiandien buvo įvardintos“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė G. Paluckas.

„Negąsdinkit žmonių“, – pridūrė jis.

Kaip teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, tolesnis Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklausys nuo karo Ukrainoje eigos – sumažėjus poreikiams fronte, Maskva galėtų sparčiau formuoti naujus karinius dalinius ir didinti rezervus.

Rašoma, kad šiuo metu Rusijos galimybės naudoti karinę jėgą prieš NATO yra labai ribotos, tačiau tikėtina, kad artimoje perspektyvoje šaliai užteks resursų ne tik tęsti karą prieš Ukrainą, bet ir didinti pajėgumus.

Dar 2022 metais Rusija paskelbė karinės reformos planus, pagal kuriuos karių ir ginklų skaičiai Vakarų kryptimi išaugtų nuo 30 iki 50 procentų.

Vykdydama reformą Rusija planuoja padidinti kariuomenės skaičių iki 1,5 mln. karių, o Lietuvos žvalgyba šį siekį laiko įgyvendinamu.

Premjeras pabrėžė, jog kalbama apie galimus scenarijus, kurie gali ir neįvykti.

„Kalbame apie teorinius tam tikrus scenarijus, jeigu būtų nutrauktos sankcijos, jeigu karas Ukrainoje sustotų, jeigu Rusija toliau vykdytų panašaus plano kariuomenės modernizavimą. Yra daug jeigu. Bet nepamirškite, kad mes irgi nesivadovaujame jeigu, o darome tinkamus žingsnius, kad sustiprintume tiek savo, tiek regiono saugumą“, – teigė jis.

„Nacionalinis saugumas yra nedalomas dalykas, tai yra daromi žingsniai ir gynybos finansavimui, yra daromi žingsniai ir žvalgybos institucijų stiprinimui. Lygiai taip pat viešųjų paslaugų teikimas ir kokybė yra nacionalinio saugumo sudėtinė dalis ir visi veiksmai ir žingsniai yra daromi“, – sakė jis.

Kaip BNS skelbė, Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).