„Skandalas Lietuvoje. 67 000.“ Kyla audra

Kovą Lietuvoje nutiko net keli reikšmingi  įvykiai, patraukę ne tik nacionalinį ir  tarptautinį dėmesį, bet ir itin plačiai aptarti Kremliui palankioje vietinėje žiniasklaidoje. Tarp šių įvykių – tragiškas incidentas netoli Pabradės, kai dingęs šarvuotis su keturiais JAV kariais NATO pratybų metu, buvo rastas pelkėje, didėjantis susirūpinimas dėl „5-osios kolonos“ iškilimo Lietuvoje ir skandalas, išplitęs dėl jauno Lietuvos dainų atlikėjo, viešai prieštaravusio karo tarnybai kaip „žudymo meno“ idėjai. Šie įvykiai sukėlė intensyvias viešas diskusijas skaitmeninėje erdvėje, o jų apžvalga Kremliui palankioje žiniasklaidoje, stengėsi gilinti Lietuvos visuomenės skirtis.

Įvykis Pabradėje, kai keturi JAV kariai, dalyvaujantys NATO pratybose Lietuvoje, ir jų vairuotas šarvuotis buvo paskelbti dingusiais, sulaukė itin didelio žiniasklaidos dėmesio. Nepaisant įnirtingų paieškų, jų likimas liko neaiškus keletą dienų. Šis incidentas sukėlė susirūpinimą dėl bendrų karinių pratybų Lietuvoje saugumo, ypač atsižvelgiant į didėjančią karinę įtampą regione. Kremliui palankios žiniasklaidos priemonės pasinaudojo galimybe šį incidentą pakreipti joms aktualiu kampu, pabrėžiant užsienio kariuomenės dislokavimo šalyje pavojų. Tokiu būdu ši žiniasklaidai pasinaudojo tragedija, kad sustiprintų savo naratyvus apie Lietuvos pažeidžiamumą išorės jėgų įtakai ir toliau sėtų paniką visuomenėje.

„5-osios kolonos“ kilimas Lietuvoje taip pat buvo detaliai aptartas žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Šis terminas reiškia grupes ar asmenis šalyje, kurie, kaip manoma, palaiko ar pasitarnauja priešiškoms užsienio jėgoms, galinčioms pakenkti nacionaliniam saugumui ir šalies suverenitetui. Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui pasidalijus mintimis apie „5-osios kolonos“ atsiradimą Seime, užvirė karštos diskusijos. Atsižvelgdami į dabartinę geopolitinę įtampą regione, tiek vietos, tiek užsienio stebėtojai išreiškė susirūpinimą dėl galimos ardomosios veiklos Lietuvoje, o Kremliui palanki žiniasklaida šiuos nuogąstavimus aktyviai eskalavo.

Dar vieną nacionalinio masto diskusiją sukėlė Lietuvos dainininko Adrijaus Almino pasisakymai pokalbių laidoje „Bučiuoju. Rūta“. Atlikėjas viešai kritikavo „žudymo meno“ koncepciją, sukeldamas karštas diskusijas apie pasirinkimo laisvę ir tarnavimo prievolę. Vieni gyrė menininko drąsą pasisakant prieš tariamą smurto šlovinimą, kiti kaltino menkinant Lietuvą supančias grėsmes ir kario profesiją. Įvykis paskatino platesnes diskusijas apie sprendimų laisvę, piliečių teises ir pareigas bei trapią asmeninių įsitikinimų ir viešųjų pareigų pusiausvyrą nacionalinės krizės metu.

Šie kovo mėnesio įvykiai su Kremliumi siejamos žiniasklaidos Lietuvoje buvo pasitelkti siekiant pakirsti pasitikėjimą nacionaliniu saugumu ir užsienio aljansais, kvestionuojant užsienio karių buvimą šalyje ir tarptautinių partnerysčių veiksmingumą. Kritika daugiausia buvo skirta NATO – teigta, kad Lietuvos priklausymas aljansui tampa vis mažiau efektyvus, o NATO saugumo pažadai nepatikimi. Piktybiškos žiniasklaidos priemonės smarkiai kritikavo Lietuvos valdžią ir konkrečius politikus, vaizduodamos juos kaip nekvalifikuotus ar neatitinkančius žmonių poreikių. Be to, po Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio derybų šie naratyvai stipriai paaštrėjo – su Kremliumi susiję šaltiniai vaizdavo karą Ukrainoje kaip „prarastą reikalą“, tvirtindami, kad tolesnė Vakarų parama yra neveiksminga, o Ukrainos ateitis kare – niūri. Šiomis žinutėmis buvo siekiama atgrasyti Lietuvos paramą Ukrainai, sugriauti pasitikėjimą šalies tarptautiniais aljansais ir pateikti  Lietuvos užsienio politikos pasirinkimus kaip neapgalvotus ar pavojingus valstybei.

Žiniasklaidos stebėjimo įrankis „YouScan“ per kovo mėnesį užfiksavo beveik 67 tūkstančius turinio vienetų, susijusių su Kremliui palankia žiniasklaida Lietuvoje, įskaitant įvairius socialinės medijos  įrašus, vaizdo įrašus  ir po jais parašytus komentarus. Vienai aktyviai diskusijai keičiant kitą, įsitraukimo lygiai visą mėnesį išliko vienodai aukšti.