„Uždaryti perėjas. Minuos Lietuvą“

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos pasitraukimui iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

Ministrų kabinetui pritarus, prezidentas Gitanas Nausėda turės pateikti iniciatyvą Seimui, o parlamentas galutinai priims konvencijos denonsavimo dokumentus.

Pasak nutarimo projektą teikusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM), pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

KAM teigimu, nuo 2003 metų, kai Lietuva ratifikavo konvenciją, saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo, o grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai išaugo.

„Pasitraukimas iš konvencijos sustiprintų Rusijos atgrasymo poveikį, leistų Lietuvos kariuomenei padidinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke“, – teigia ministerija.

Anot jos, priešpėstinių minų naudojimas padidintų Lietuvos kariuomenės vienetų gebėjimą riboti priešo judėjimą, ypač kritiniuose ir riboto pravažumo mūšio lauko taškuose.

„Priešpėstinės minos yra itin efektyvios prieš gyvąją jėgą. Šaulių ir lengvosios ginkluotės pagalba galima efektyviai stabdyti šarvuotos technikos judėjimą, tačiau intensyviam mažų grupių pėstininkų judėjimui ir skverbimuisi stabdyti vien šaulių ir lengvosios ginkluotės nepakanka – šiuo atveju pasiekti norimą efektą kaip tik ir padeda priešpėstinės minos“, – teigiama dokumente.

Anot KAM, labai svarbus ir priešpėstinių minų panaudojimo psichologinis efektas – žinojimas, kad gali būti panaudotos priešpėstinės minos, priešo kariams padidins psichologinį spaudimą, stiprins psichologinį nuovargį ir silpnins discipliną mūšio lauke. Poreikis naudoti minų ieškiklius ir kitas išminavimo priemones lėtins priešo pajėgų judėjimą ir didins jų pažeidžiamumą.

Ministerija tvirtina, kad ekonominiu požiūriu minų naudojimas leistų Lietuvos kariuomenei taupyti materialinius ir laiko resursus, nes priešpėstinės minos gali būti greitai ir efektyviai naudojamos siekiant uždaryti perėjas ar sustiprinti prieštankines kliūtis, neleidžiant priešui manevruoti. 

„Priešpėstinių minų turėjimas ir galimybė jas naudoti mūšio lauke didins Lietuvos kariuomenės karių išgyvenamumą, motyvaciją ir pasitikėjimą savo jėgomis“, – rašoma teikime.

Pasak KAM, neigiami priešpėstinių minų panaudojimo efektai ir grėsmė civiliams gyventojams gali būti sumažinti nustatant griežtas šių minų panaudojimo taisykles ir procedūras, ypač didelį dėmesį skiriant tarptautinės teisės normų ir principų įgyvendinimo užtikrinimui.

„Pavyzdžiui, galimas rizikas civiliams sumažintų aktyvi minų laukų priežiūra – aptvėrimas, ženklai, įspėjimas ir stebėjimas, taip pat kiek įmanoma greitesnis teritorijos išminavimas“, – sako KAM.

Ministerijos teigimu, buvimas konvencijos nare negarantuoja, kad Lietuvos teritorijoje nebus naudojamos priešpėstinės minos.

„Nors Ukraina ir yra konvencijos narė, tačiau tai nesustabdė Rusijos nuo užimtų Ukrainos teritorijų užminavimo įvairių tipų priešpėstinėmis minomis, okupuotos Ukrainos teritorijos minuojamos masiškai. Todėl praktiškai nekyla abejonių, kad ir galimos agresijos prieš Lietuvą atveju, Rusija neabejotinai masiškai minuotų užimamas teritorijas, nes tai suteiktų karinį pranašumą, ir konvencija nuo to neapsaugotų“, – teigiama teikime. 

Anot KAM, net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, taip pat visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų. 

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Pasitraukimas iš konvencijos įsigaliotų tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Lietuva Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteiktų savo pasitraukimo dokumentus.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.