„Lietuvoje sutriks elektros tiekimas. Ėmė dirbti izoliuotu režimu“

Kremliui palankioje žiniasklaidoje pirmąjį šių metų ketvirtį augo žinučių apie tariamą europietiškų elektros tinklų nepatikimumą, dėl sinchronizacijos esą drastiškai išaugsiančias energijos kainas, penktadienį skelbia nevyriausybinė organizacija „Debunk.org“.

Išanalizavusi, kaip didžiausiuose rusiškuose interneto kanaluose nušviečiamas vasarį įvykęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsijungimas nuo rusiško BRELL žiedo, organizacija per tris pirmus 2025-ųjų mėnesius aptiko 380 publikacijų šia tema, kurias galėjo pasiekti per 382 mln. vartotojų.

„Nuo sausio vidurio iki kovo pradžios buvo fiksuota neigiamų žinučių augimo banga apie Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės siekius“, – teigiama „Debunk.org“ pranešime.

Pasak organizacijos, skelbdama apie Baltijos šalių atsijungimą nuo rusiškos sistemos, Kremliui palanki žiniasklaida vartojo tokius epitetus kaip „energetinė katastrofa“, „elektros kainų šuolis“, „ekonominė suirutė“.

Dažniausiai bandyta įrodyti, koks patikimas yra BRELL tinklas, tam priešinant tariamą europietiškų tinklų nepatikimumą. Anot „Debunk.org“ analitiko Algirdo Kazlausko, vienas išryškėjusių šio naratyvo aspektų – tariama sovietinės technikos viršenybė.

„Dar SSRS laikais žmonėms buvo pumpuojamas melas, jog sovietinio gyvenimo atributai yra visapusiškai pranašesni už vakarietiškus. Nors kasdien patiriama tikrovė tam vis stipriau prieštaravo, valdžios kanalams pakakdavo reguliariai kartoti iš esmės niekuo nepagrįstas ideologines klišes ir nemažą dalį visuomenės tai apramindavo. Panašiai daroma ir šiandien“, – cituojamas A. Kazlauskas.

Antrasis aspektas – gąsdinti, jog atsijungus nuo Rusijos sutriks elektros tiekimas. Analitiko teigimu, taip ne tik menkinamos Baltijos šalių techninės galimybės, bet ir duodama suprasti, kad Rusija pasinaudos aktyviomis priemonėmis parodyti vakarietiškos technikos „nepatikimumą“.

„Konkrečiais veiksmais grįsti grasinimai, kaip Kremliui pavaldžių agentų vykdoma energetinių jungčių pažeidinėjimo kampanija Baltijos jūroje, gerokai stipriau kelia imperialistiškai nusiteikusios auditorijos savivertę. Maža to, tai stipriau veikia oponentus nei vien retorika. Pastebėta, jog greta buvo kartota kita populiari propagandinė klišė, neva su Rusija reikia ne kariauti, o draugauti“, – sako A. Kazlauskas.

Anot „Debunk.org“, kiti dažnai kartoti naratyvai nurodė į tariamą rusiško tinklo ekonominę naudą, neva sinchronizacija su Vakarais tėra politinio elito „rusofobijos“ pasekmė, už kurią sumokės eiliniai žmonės šimteriopai pakilus elektros kainoms. Taip pat buvo prisimenama Ignalinos atominė elektrinė, dėl kurios uždarymo esą įvyko Lietuvos ekonomikos nuosmukis.

A. Kazlausko teigimu, nė vienam rusų žiniasklaidoje populiarintų grasinimų neišsipildžius, po sinchronizacijos eterį perėmė žinutės apie sklandų Kaliningrado srities veikimą energetinės izoliacijos sąlygomis.

Kaip skelbė BNS, vasario 8-ąją Lietuva, Latvija ir Estija be trikdžių atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir ėmė dirbti izoliuotu režimu, o vasario 9 dieną sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius ir elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ tuomet pabrėžė, kad sinchronizavimas neturėjo įtakos elektros kainoms arba ji yra minimali. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, jog elektros kaina Lietuvoje dėl sinchronizavimo galėtų padidėti apie 0,1 cento už kilovatvalandę.

Iš viso į sinchronizacijos projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje investuota daugiau nei 1,6 mlrd. eurų, iš jų apie 1,2 mlrd. eurų skirta iš Europos Sąjungos Energetikos infrastruktūros tinklų priemonės.