„23 000. Kritinis kiekis. Lietuva žaidžia su ugnimi“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, jog Lietuvoje augant migrantų skaičiui situacija yra kontroliuojama, tačiau pabrėžia galimą su Rusijos įtaka susijusią riziką.

„Rizikos yra tokios, kokios jos yra, kad žmonių daugėja, migrantų daugėja, (...) galbūt stabilizavosi skaičius iš Baltarusijos žmonių atvykusių, bet yra skaičiai iš Centrinės Azijos, iš kitų valstybių“, – Seime trečiadienį žurnalistams sakė parlamentaras.

„Išgirdome tai, kad situacija yra kol kas kontroliuojama“, – teigė jis.

Taip G. Jeglinskas kalbėjo po uždaro NSGK posėdžio, kuriame buvo aptartos migracijos srautų keliamos rizikos. Anot pirmininko, esamą situaciją komiteto nariams pristatė Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Pasak jo, žvalgyba pateikė Lietuvoje gyvenančių baltarusių opozicijai kylančių grėsmių apžvalgą bei migrantų iš Vidurio Azijos bendruomenių plėtrą Lietuvoje.

„Rusijos nagai kyšo visose bendruomenėse, supraskime, tie, kurie atvyksta, čia galimai yra sąsajos, gal nėra jos būtinai įrodytos, bet vis tiek žmonės kalba rusiškai, jie turi tam tikrą istoriją ir asmeninę, ir institucinę. Tai tos rizikos iš tikrųjų yra“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

„Sovietinė galbūt praeitis, tarkime, ir ta Rusijos įtaka Centrinės Azijos šalyse yra didžiulė. Tai visą laiką yra situacija stebima, bet kol kas jokių tokių kažkokių konkrečių signalų apie tai, kad čia jau yra kažkokia grėsmė, reikia kažkokių imtis priemonių, kol kas nėra“, – pridūrė jis.

Balandžio pradžioje buvęs VSD vadovas Darius Jauniškis sakė, kad maždaug dešimčiai žmonių iš Vidurio Azijos šalių nebuvo leista atvykti į Lietuvą dėl sąsajų su teroristinėmis organizacijomis bei galimos radikalizacijos.  

Pastaraisiais metais Lietuvoje išaugus migrantų skaičiui iš Vidurio Azijos šalių, departamentas jau anksčiau skelbė apie įžvelgiamas rizikas dėl galimo islamiškojo radikalizmo lygio augimo.

Premjeras Gintautas Paluckas yra teigęs, kad atsižvelgiant į potencialias radikalizacijos grėsmes, Lietuva turėtų persvarstyti imigracijos politiką iš kultūriškai artimesnių šalių.

Migracijos departamento balandžio 1-osios duomenimis, galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje turėjo daugiau nei 23 tūkst. Vidurio Azijos piliečių – 8949 uzbekai, 6376 tadžikai, 4862 kirgizai, 2912 Kazachstano piliečių bei 62 turkmėnai.

23 tūkst. Vidurio Azijos migrantų – tai kritinis kiekis, keliantis saugumo rizikų; ignoruodama žvalgybos perspėjimus, Lietuva žaidžia su ugnimi.

Pasak G. Jeglinsko, priimant sprendimus, susijusius su migracija, itin svarbu atrasti balansą tarp ekonomikos ir saugumo. 

„Tų žmonių iš ekonominės pusės mums iš tikrųjų reikia, nes jie dirba čia, užsiima ekonomine veikla, kuri yra svarbi, bet tą balansą reikia rasti tarp saugumo ir tarp ekonomikos. Aš manau, mūsų darbas kaip saugumo komitete yra labai aiškus, yra identifikuoti tas rizikas“, – kalbėjo jis.