Skamba visa Lenkija, ką nusprendė Lietuva: Jie „užmūrys“ sieną su Rusija ir Baltarusija (Žemėlapis)

Lietuva stiprina savo pozicijas dideliu mastu. Pirmadienį Lietuvos Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad per ateinantį dešimtmetį savo sienų su Rusija ir Baltarusija apsaugai išleis daugiau nei milijardą eurų. Tai daugiausia liečia prieštankinių minų įrengimą.

Skamba visa Lenkija, ką nusprendė Lietuva

Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad Lietuva sienų apsaugai skiria astronominę sumą pinigų. Lietuva „užmūrys“ sieną su Rusija ir Baltarusija minomis.

Iš maždaug 1,1 mlrd. eurų Lietuva net 800 mln. eurų skirs prieštankinių minų įsigijimui ir įrengimui pasienio zonoje. Krašto apsaugos ministerija aiškina, kad investicijos būtinos dėl augančios Rusijos grėsmės, ypač jei Vladimiras Putinas galiausiai nugalės Ukrainą.

Baltijos gynybos linijos papildymas

Lietuva, pietvakariuose besiribojanti su Kaliningrado sritimi, o rytuose – su Baltarusija, baiminasi, kad kartu su Latvija ir Estija gali tapti kitu Putino imperinės politikos taikiniu.

Užminuotos juostos sukūrimas skirtas „užblokuoti ir sulėtinti“ potencialaus agresoriaus armiją. Ji papildys planuojamą Baltijos gynybos liniją – įtvirtinimų liniją, besidriekiančią nuo šiaurinės Estijos iki Lietuvos, palei sienas su Rusija ir Baltarusija. Be to, gynybos pasirengimas apims prieštankinių ginklų atsargų didinimą, antidroninių sistemų modernizavimą ir ankstyvojo perspėjimo sistemos tobulinimą.

Lietuva didins gynybos išlaidas iki 6 % BVP

Lietuva nusprendė skirti milžiniškus išteklius gynybai. Sausio mėnesį Lietuvos valdžia paskelbė, kad išlaidos šiems tikslams bus padidintos iki 5–6 % BVP 2026–2030 m.

Lietuva ypač daug dėmesio skiria vadinamojo Suvalkų koridoriaus – strateginės žemės ruožo, jungiančio Lietuvą su Lenkija – apsaugai. NATO perspėja, kad galimas Suvalkų koridoriaus užėmimas galėtų izoliuoti Baltijos šalis nuo likusio Aljanso. Šiuo atžvilgiu balandžio mėnesį buvo paskelbta, kad Vilnius planuoja Suvalkų koridoriuje nutiesti antrą tiekimo kelią kariams ir ginklams perkelti iš Lenkijos.

Be to, Lietuva ketina naudoti ir kitas priemones. Tai apima drėkinimo kanalų, kurie gali atlikti tranšėjų funkciją, gilinimą ir miškų sodinimą pasienio zonose.

Primename, kad šiais metais Lietuva, Latvija, Estija, Suomija ir Lenkija paskelbė apie pasitraukimą iš Otavos konvencijos, draudžiančios gaminti, kaupti ir naudoti priešpėstines minas.

"Estonia, Latvia and Lithuania are strengthening a thousand-mile stretch of their frontiers, the most militarily exposed section of Nato’s eastern flank, with a “Baltic defence line” of fortifications". - The Times #defense #europe https://t.co/SHOEmI3eg8 pic.twitter.com/x17FlnMCW9

— Kevin Thomas Ryan (@Kevin_T_Ryan) February 15, 2024