„Rusija sugalvoja pretekstą. Per Lietuvą“ (Infografika)

Rusijos invazija į NATO galėtų prasidėti Baltijos šalyse, tačiau Rusijos smūgiai taip pat galėtų pataikyti į taikinius už buvusios Sovietų Sąjungos ribų. „Bloomberg“ praneša, kad karo su Maskva atveju Europos nuostoliai pirmaisiais metais siektų 1,5 trilijono dolerių. „Agentstvo“ galimą šio karo eigą modeliavo remdamasi interviu su aukštais vyriausybės pareigūnais.

Detalės: Rusijos invazija galėtų prasidėti surežisuotu incidentu arba hibridiniu išpuoliu. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, Rusija galėtų sustabdyti traukinį iš Maskvos į Kaliningradą per Lietuvą, pasinaudodama sugalvotu pretekstu, o tada pasiųsti armiją, pretekstu ginti piliečius.

● Rusija taip pat galėtų pulti Estiją ir Latviją, dislokuoti savo laivyną Baltijos jūroje ir nutraukti Baltijos valstybių sausumos ryšius su Lenkija Suvalkų koridoriuje, rašo „Bloomberg“ (pirmasis žemėlapis).

● Šiuo atveju Baltijos šalys, kaip rašo „Agentstvo“, gali kreiptis į penktąjį NATO sutarties straipsnį (kolektyvinė gynyba), po kurio prasidės kontrataka prieš Rusiją ir, galbūt, Baltarusiją. Net jei NATO ir neduos kolektyvinio atsako, netoliese esančios Europos šalys greičiausiai atsiųs pagalbą ir puls Rusijos karius, pažymi „Bloomberg“ (antrasis žemėlapis).

● „Agentstvo“ rašo, kad Rusija greičiausiai atsakys atakomis prieš Europos karines bazes ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant taikinius didžiuosiuose miestuose. Žemėlapyje galima pamatyti kaip atrodys galimi taikiniai Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Suomijoje (trečiasis žemėlapis).

● Tokiu atveju nuostoliai būtų dideli, rašo „Bloomberg“. Būtų uždaryti pagrindiniai uostai, nutrūktų prekyba Baltijos jūroje, o rinkos žlugtų (ketvirta infografika). Tiek Rusija, tiek Baltijos šalys greičiausiai vykdytų hibridines operacijas, įskaitant atakas prieš energetikos infrastruktūrą ir povandeninius kabelius.

● Donaldas Trumpas gali neskubėti reaguoti ir, užuot ėmęsis realių veiksmų, paskelbti žinutę „Truth Social“, kurioje ragins siekti „TAIKOS“ ir kvies Europą „PASIKALBĖTI SU VLADIMIRU“, rašo „Bloomberg“. „Agentstvo“ pažymi, kad Maskvos grasinimai panaudoti branduolinius ginklus gali apriboti Europos branduolinių valstybių atsaką ir sulėtinti Jungtinių Valstijų bei kai kurių Vakarų Europos šalių atsaką. Rusija turi dideles karines pajėgas, o Europos pajėgos yra susiskaldžiusios, pažymi „Bloomberg“.

● „Bloomberg“ skaičiavimais, iki pirmųjų karo metų pabaigos Baltijos šalys praras 43 % savo BVP, o tai prilygsta ekonominiam nuosmukiui Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Kitos Europos šalys, kurios gali įsitraukti į karą (Suomija, Švedija, Lenkija, Vokietija), patirs mažesnį, bet rimtą ekonominį smūgį dėl raketų atakų.

● Visai ES ekonominį smūgį sušvelnins didelės išlaidos gynybai, tačiau bloko BVP sumažės 1,2 %, o skola pradės smarkiai didėti. JK praras 0,2 % BVP, JAV – 0,7 %, Kinija – 0,8 %.

● Rusijos ekonomikai šis scenarijus bus mažiau skausmingas: „Bloomberg“ mano, kad ji praras 1 proc. Tai palengvina tai, kad ji jau yra izoliuota nuo išorinio spaudimo sankcijomis, o karinių išlaidų augimas sukurs ekonominės gerovės įspūdį.

● „Bloomberg“ pabrėžia, kad Europos žvalgybos vertinimai nerodo, jog Rusija jau turi planą pradėti karą NATO teritorijoje. Tuo pačiu metu Rusija atkuria savo pajėgas ir didina ginklų atsargas sparčiau nei Vakarai.

● „Bloomberg“ pažymi, kad pateikiamas ekstremalus scenarijus. Galimi ir kiti variantai, tačiau jie vis dar mažai tikėtini: ilgalaikės taikos pasiekimas Ukrainoje, šalies įstojimas į ES ir JAV bei Rusijos santykių normalizavimas.

● Scenarijų, pagal kurį Rusija greitai užgrobtų dalį pietų Ukrainos ir galėtų įsiveržti į Moldovą, „Bloomberg“ laiko mažai tikėtinu.

● Labiausiai tikėtinas scenarijus, kaip rašo „Bloomberg“, laikomas karo Ukrainoje tęsimas, kuriame šalys negali pasiekti jokios lemiamos pažangos.