„Problema. Baltijos ir Šiaurės šalys“

Vakarų lyderių grasinimai įvesti griežtas sankcijas Rusijai, kurios taip ir nebuvo įvestos, pakerta Ukrainos rėmėjų priemonių prieš Kremliaus agresiją patikimumą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Be abejo. Tai yra problema. Tai neigiamai paveikia ne tik mūsų sankcijų, bet ir kitų prieš Rusiją nukreiptų priemonių bei paramos Ukrainai patikimumą. Ką skelbėme ne kartą – kad remsime Ukrainą ir tieksime jai naikintuvus, ilgojo nuotolio raketas ir amuniciją. Tačiau mums nepavyksta šių pažadų laikytis“, – interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ teigė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo paklaustas, ar Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas), grasinęs Rusijai sankcijomis, kurios nebuvo pritaikytos, pamynė Europos patikimumą.

Šalies vadovas paminėjo Baltijos ir Šiaurės šalis, kurios, jo teigimu, tvirtai remia Ukrainos kovą.

„Šiuo atžvilgiu, Baltijos ir Šiaurės šalys tikriausiai yra geras pavyzdys, kaip, turint stiprią politinę valią, įmanoma remti Ukrainą. Ukrainiečiams reikia įrangos ir amunicijos dabar, ne rytoj“, – kalbėjo G. Nausėda.

Gegužės 10-ąją kartu su Lenkijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovais Ukrainoje besilankęs F. Merzas pareiškė, kad Rusijai bus taikomos griežtesnės sankcijos, jei ji atsisakys Vakarų reikalaujamų 30 dienų paliaubų Ukrainoje.

Tuomet naujasis Vokietijos kancleris teigė, kad jei Rusijai nesutiks su paliaubomis, „sankcijos bus stipriai sugriežtintos, o didžiulė pagalba Ukrainai bus tęsiama“.

Gegužę Europos Sąjungos (ES) lyderiai vylėsi, jog su JAV pavyks sutarti dėl naujų griežtų sankcijų Maskvai, šiai nerodant noro skelbti paliaubas ir rimtai derėtis dėl karo pabaigos Ukrainoje.

Be to, JAV įstatymų leidėjai taip pat ėmė vis garsiau raginti didinti sankcijų spaudimą. Tačiau nenorėdamas pakenkti Rusijos ir Ukrainos deryboms jas įvesti delsia Baltųjų rūmų vadovas Donaldas Trumpas.

JAV prezidentas į aktyvų Ukrainos puolimą ir bombardavimą tęsiančio Kremliaus karinius veiksmus ne tik vis dar neatsakė jokiomis sankcijomis, bet ir reiškė nepasitenkinimą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio tiesmukumu.

Tuo metu ES gegužę priėmė 17-ąjį sankcijų Kremliui paketą, tačiau dalis Bendrijos narių jau ragina imtis ir 18-ojo.