Vėjo energetikos plėtra paskatins jos pramonės vystymąsi, teigia vėjininkai

Seimas šiandien pradės svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuris apibrėš Lietuvos atsinaujinančių energijos šaltinių rinką ir nustatys, kaip Lietuva ketina įvykdyti Europos Sąjungos įsipareigojimą, kad 2020 m. energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vėjo energetika nekuria darbo vietų, yra brangi ir ne tokia patraukli, kaip kitos atsinaujinančios energetikos rūšys. Tačiau iš tikrųjų taip nėra“, – sako Alvydas Naujėkas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas.

Pasak jo, kaip rodo intensyviai vėjo energetiką plėtojančių šalių patirtis, vėjo energetika ilgainiui išsivysto į vėjo energetikos pramonę. Tokią tendenciją jau išgyveno Danija, Vokietija ir kitos šalys.

Pirmieji vėjo energetikos pramonės plėtros ženklai matomi ir Lietuvoje – jau skelbta, kad Vokietijos ir Danijos vėjo jėgainių gamintojai domisi galimybėmis perkelti detalių gamybą iš Kinijos į Baltijos šalis. Ir Lietuvos įmonėms įdomi vėjo energetikai reikalingų dalių gamyba.

„Besiplėtojanti vėjo energetikos pramonė turėtų teigiamą ilgalaikį poveikį Lietuvos ekonomikai, nes kaip yra žinoma, viena darbo vieta pramonėje sukuria tris darbo vietas aptarnavime, ir kuo pramonė konkurencingesnė, tuo santykis yra didesnis paslaugų naudai“, – pastebi A. Naujėkas.

Pasak jo, vėjo energetika yra pažangi technologija, išsivysčiusiose šalyse ji sparčiai plėtojama. Europos vėjo energetikos asociacijos duomenimis, vėjo energetika pagal diegimo mastus pastaruosius dvejus metus pirmą kartą tapo pirmaujančia technologija Europoje.

Europos Sąjungoje 2009 m. vėjo elektrinių buvo instaliuota daugiau nei kitų elektrą generuojančių technologijų – 39 proc. visos naujai instaliuotos galios sudarė vėjo energija.

Lietuvoje į vėjo energetiką Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos nariai jau yra investavę 136 mln. EUR (470 mln. litų). Šiemet planuojama investuoti dar 90 mln. EUR (310 mln. litų).