Antropologė: norint sėkmingos santuokos, svarbiausia – ne meilė

Žinoma, labai sunku pasakyti, ar tokia šeima gera, ar ne, bet kartais nebūna kitos išeities. Turbūt svarbiau santykių kokybė, o ne tai, kas augina vaikus: vyras ir moteris, du vyrai ar motina ir dukra.

– Jūsų domėjimosi sritis – medicininė antropologija. Kokios aktualiausios problemos šiandien sprendžiamos medicininės antropologijos kontekste?

– Dabar daugiau dirbame biotechnologijų klausimais. Pavyzdžiui, Sveikatos ministerija pirmą kartą skyrė finansavimą ir mes stebime, kaip žmonės vertina dirbtinį apvaisinimą ir kaip tai geriausia reguliuoti. Tai tyrinėtojams labai įdomi tema, nes Latvija – viena tų valstybių, kur moterys kartais dirba surogatinėmis motinomis. Esame stebėję kiaušinėlių dovanojimo procesą ir spermos banko reguliavimą, pavyzdžiui, ar mes galime eksportuoti latvių spermą į kitas šalis, ar tai mūsų nacionalinis turtas. Latvijoje jau gana ilgai vyksta populiacijos genomo projektas. Mes turime ir tyrinėjame savo populiacijos genetinius pavyzdžius. Estijos antropologai taip pat labai prisideda prie to, kad būtų galima įtraukti kuo daugiau donorų, kad donorai galėtų aktyviai darbuotis projekte ir nelikti vien stebėtojais.

Pavyzdžiui, su mikrobiologais atliekame vieną pirmųjų pasaulyje projektų: tiriame genetinę mutaciją (geležies kaupimąsi organizme), o tyrimo rezultatus siunčiame ir donorams. Nors žmonės gali su šia problema gyventi gana ilgai, bet kartais, kai atsiranda kažkokių sveikatos problemų, medikai negali rasti priežasties. Kadangi tyrimu labai domėjosi patys donorai, mes apie mutaciją pranešame ir jiems, o jie gali gauti nemokamą genetikų konsultaciją. Taigi tai nėra vien mokslinis projektas, naudingas tik tyrėjams, – žmonės taip pat gauna naudos.

– Kaip tokios medicininės galimybės keičia žmogaus požiūrį į save ir gyvenimo būdą?

– Verčia daugiau savimi rūpintis ir gydytis ne jau susirgus, o galvoti iš anksto. Genetikai jau gali pasakyti, kokia yra tikimybė susirgti viena ar kita liga. Tai žinodami, žmonės daugiau rūpinasi savo sveikata. Juk yra kino žvaigždžių, kurios nusipjovė krūtis, kad nesusirgtų vėžiu, o ne dėl to, kad jau sirgo. Vis dėlto Latvijoje žmonės nelabai priima genetinę mediciną. Pavyzdžiui, mes žinome, kokia Latvijos populiacijos mutacija dažniausiai lemia vėžį, taigi žinome, kad turime dažniau tikrintis, bet yra atvirkščiai. Tyrėme žmones, kurie sirgo vėžiu, bet jie ligos nesiejo su genetika ir bandė įtikinėti, kad jis išsivystė dėl streso ar kitų išorinių priežasčių. Taigi būna, kad žmonės, net ir žinodami, nenori pripažinti. Tuo mes skiriamės nuo kitų šalių, juo labiau kad net ir gydytojai nelabai naudojasi šia informacija.

– Gal manoma, kad geriau nežinoti?

– Taip, ir tarybiniais laikais žmonėms, jau sergantiems paskutine vėžio stadija, nebuvo apie tai pranešama. Nors dabar padėtis pasikeitė, apie vėžį, kaip ir diabetą, nenorima daug kalbėti. Žmonės labai bijo, kad tai paveiks jų gyvenimą, santykius.

– Galima teigti, kad tai mūsų visuomenės baimės?

– Taip, bet mes ir esame santykių visuomenė. Mūsų kultūroje tėvų ir vaikų santykiai labai stiprūs, tėvai labai daug investuoja į vaikus, paskui gauna atgal. Pavyzdžiui, yra kamieninių ląstelių bankas. Gimdymo namuose moterims pasiūloma iš virkštelės paimti kamienines ląsteles. Paslauga gana brangi, bet moterys už ją moka, nes nori, kad vaikas augtų sveikas. Jos įsitikinusios, kad yra atsakingos už gerą vaiko gyvenimą ir sveikatą. Atsakomybės ir pareigos jausmas mus skiria nuo kitų šalių motinų.

– Kuo Baltijos šalys skiriasi nuo kitų šalių, kai kalbame apie šeimos vaidmenis?

– Mes dabar kalbame apie tai, kad vaikai gimsta vėliau, žmonės vėliau tuokiasi arba išvis nesituokia. Latvijoje jau pusė vaikų gimsta ne santuokoje. Bet pažiūrėkime į Europą. Pavyzdžiui, Skandinavijoje irgi buvo toks periodas, bet pasirodė, kad jis nekelia jokio pavojaus. Vėlyvas (36–44 metų) gimdymas visai nereiškė, kad moterys turės mažiau vaikų. Atvirkščiai, gimė daugiau vaikų negu tada, kai moterys gimdė būdamos 23 metų. Santykiai brandžiame amžiuje daug stipresni, nes žmonės žino, ko nori ir kaip kurti santykius. Turbūt mes dabar keičiamės. Nereikia labai jaudintis dėl dabar esančios demografinės problemos, nes po kokių 10–20 metų „pasipils“.