Pasileidęs protėvių gyvenimas: dabar tai būtų tiesiog neįsivaizduojama

Lėmė lytiškai plintančios ligos?

Londono universiteto evolucijos antropologas Kitas Opie teigia, kad moderni monogamiška kultūra puoselėjama tik apie tūkstantį metų. Ankstyviausi primatai, prieš 75 milijonus metų, gyvendavo atskirai ir susitikdavo tik poruotis.

Laikui bėgant jie įsitraukė į tam tikras socialines grupes, tačiau tik žmonės tapo monogamiški. Šimpanzės, pavyzdžiui, vis dar poruojasi grupėmis.

„Žmonės pasuko kita kryptimi“, – teigė antropologas. Tačiau, kodėl taip nutiko? Dabartinės teorijos rodo, kad tokio posūkio kaltininkas – siekis išsaugoti individo ir palikuonių sveikatą.

Kai žmonių planetoje daugėjo ir augo socialinės grupės, atsirado problemų dėl lytiniu keliu plintančių ligų. Chrisas Bauchas iš Waterloo universiteto Kanadoje naudodamas matematines formules, kartu su kolegomis apskaičiavo, kad kai visuomenė padidėja, lytiškai plintančios ligos tampa endeminės (reguliarus reiškinys). Tad tai savaime padarė spaudimą žmonėms pasirinkti monogamišką gyvenimo būdą.

Šis tyrimas parodė, kaip toks natūralus procesas, kaip lytinių ligų plitimas, turi įtakos socialinių normų formavimuisi.

Tyrimo iniciatorių keliama idėja, kad nedidelėse bendruomenėse, sudarytose iš maždaug trisdešimties individų, lytiškai plintančios ligos nebūtų buvusios itin reikšmingos, mat būtų trumpalaikės. Tipiškai tokio dydžio buvo medžiotojų-rankiotojų bendruomenės.

Tačiau žmonijai pasiekus žemdirbystės amžių, tų pačių ligų paplitimas būtų buvęs pakankamai didelis ir daugelis būtų turėję tokių problemų kaip nevaisingumas, sifilis, gonorėja ar chlamidijos, kurioms efektyvių vaistų tuomet nebuvo.

Tačiau K.Opie nėra įsitikinęs šios teorijos teisingumu. Pasak jo, santuoka, kaip monogamijos sistema, buvo galimybė teisėtai perduoti savo turtą palikuonims. O bendrąja prasme, po monogamijos atsiradimo patinams tapo labiau įprasta rūpintis atžalomis.

Pasileidusi priešistorė

Kodėl tuomet mūsų protėviai buvo tokie pasileidę? Tyrimai atskleidžia, kad protėvių vyrų organizmuose, lyginant su šiuolaikiniu žmogumi, buvo kur kas didesnė vyriško hormono – testosterono koncentracija.

Tai reiškia, kad pirmykštis žmogus buvo gerokai agresyvesnis ir propagavo seksualiai palaidesnį gyvenimo būdą ir tik bėgant dešimtims tūkstančių metų, žmonijos rasė tapo kur kas civilizuotesnė ir santūresnė. 

Didžiosios Britanijos ir Kanados mokslininkai galimą testosterono lygį išnykusių žmogbeždžionių ir pirmykščių žmonių organizmuose nustatė pagal rastų jų suakmenėjusių liekanų pirštų ilgį.

Ankstesnėse studijose buvo nustatyta, kad didesni testosterono kiekiai žmones ir žmogbeždžiones verčia elgtis socialiai ir seksualiai agresyviau.

Ne visi žmonės iki šiol monogamiški

Tuo tarpu, eksperimentinės psichologijos atstovas Rafaelis Wlodarskis iš Oksfordo universiteto Anglijoje įsitikinęs, kad žmonės iki šiol natūraliai gali patekti į dvi atskiras grupes: tuos, kurie nori ilgalaikės meilės ir tuos, kurie ieško daugiau atsitiktinių santykių.

Ir vyrai, ir moterys skirstomi į šias dvi grupes, nors šiek tiek daugiau vyrų nei moterų linkę siekti trumpalaikių santykių.