Kodėl žaisdami pešasi vaikai? Ar tai reikėtų toleruoti, ar drausti? Mokslininkai jau turi atsakymą

Dažnai manoma, kad daugelis mūsų charakterio ir elgesio bruožų susiformavo žmonėms tapus sėsliems. Tai yra, kai atsirado žemdirbystė ir privačios nuosavybės supratimas. Tačiau vaikų peštynės yra vienas iš seniausių mūsų elgesio bruožų - sunku pasakyti, kada jos prasidėjo, bet tikrai dar gerokai iki žemdirbystės išradimo.

Žemėje dar yra labai senų bendruomenių, kurios susideda iš medžiotojų ir rinkėjų. Mokslininkai patyrinėjo 100 iš jų ir suprato, kad net 46 turi kokių nors kovos žaidimų. Juose dalyvauja ir suaugusieji - tai labiau sportas nei vaikų žaidimai. Tačiau žaidžia ir vaikai. Dažniausiai tai yra imtynės, tačiau yra ir kumštynių elementų, spardymo, kautynių lazdomis ir kitų žaidimų.

Nereikėtų pamiršti ir to, kad žaisdami kovoja beveik visi žinduolių jaunikliai - nuo kačių iki lokių ar žirafų. Net nesvarbu, ar gyvūnai yra žolėdžiai ar mėsėdžiai - kai jie yra maži, jie mėgsta pasigrumti. Dažnai spėliojama, kad taip gyvūnai tobulina ne medžioklės įgūdžius, bet kovos už teritoriją ar teisę daugintis. Žmonėms tai nėra aktualu, tai kodėl kovoja jie?

Mokslininkai mano, kad mūsų vaikų kautynės nėra tiesiogiai susijusios su teritorijos gynyba. Aišku, taip tobulinami kovos įgūdžiai, tačiau kur kas svarbiau tai, kad ugdoma raumenų jėga ir ištvermė. Dar daugiau - taip vaikai, ypač berniukai, pažįsta vienas kitą. Grumdamiesi jie sužino, kas yra stipresnis, geriau suvokia savo trūkumus ir padėtį grupėje. Gamtoje ši informacija labai praverstų, dabar - nelabai.

Visgi, mokslininkai priduria, kad vaikų kautynės nėra nieko baisaus, jei jie tai daro ne iš pykčio, o tiesiog žaisdami. Tai yra tarsi natūrali fizinio lavinimo pamoka, dėl kurios raumenys bus tvirtesni, pagerės koordinacija, strategijos kūrimo įgūdžiai.